Planuojama ambasada dėl augančių eksporto interesų
Lietuva vis aktyviau ieško naujų eksporto krypčių už Europos ribų, o viena svarbiausių jų gali tapti Pietų Amerika. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva svarsto atidaryti ambasadą Brazilijoje, siekdama sustiprinti ekonominius ryšius ir padidinti eksportą į „Mercosur“ regiono valstybes. Pasak jo, Lietuvos ekonomika yra stipriai orientuota į eksportą, todėl naujų rinkų paieška ir ekonominių partnerių plėtra tampa strateginiu šalies prioritetu.
Šiuo metu Lietuva jau turi konsulatą San Paule, tačiau, ministro teigimu, ambasados įsteigimas leistų gerokai aktyviau dirbti su regiono rinkomis ir geriau atstovauti Lietuvos verslo interesams. Ypač daug dėmesio skiriama tokioms šalims kaip Brazilija ir Argentina, kurios laikomos vienomis didžiausių ir perspektyviausių Pietų Amerikos ekonomikų. Didesnis diplomatinis buvimas, anot ministro, padėtų ne tik stiprinti politinius ryšius, bet ir sudarytų geresnes sąlygas Lietuvos įmonėms įsitvirtinti šiose rinkose.
„Mes turime konsulatą San Paule ir norime atidaryti ambasadą Brazilijoje, nes tai yra tiesiogiai susiję su mūsų verslo interesu auginti eksportą į vadinamąsias „Mercosur“ valstybes – Braziliją, Argentiną (…). Tai mes norime nuimti didelę dalį muitų sritims, kur esame stiprūs eksporte – inžinerinės pramonės, elektronikos srityje.
Kai kuriems muitams sumažėjus iki keliasdešimties proc., mes įgysime konkurencinį pranašumą prieš kitus regionus, eksportuodami ten (…). Tai yra galimybių langas“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo K. Budrys.
Budrys: Rusija per dešimtmetį gali būti pasirengusi karui su NATO
Ministras taip pat pabrėžė, kad rinkų diversifikavimas yra svarbus ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu požiūriu. Pasak jo, Europos Sąjungoje vis daugiau kalbama apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo siauro prekybos partnerių rato ir aktyviau ieškoti naujų rinkų skirtinguose pasaulio regionuose. Lietuva šioje srityje siekia būti aktyvi ir išnaudoti atsiveriančias galimybes, ypač sektoriuose, kuriuose šalies įmonės jau turi konkurencinį pranašumą.
Kartu ministras komentavo ir saugumo situaciją Europoje, remdamasis naujausiu Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių vertinimu. Pasak K. Budrio, Rusija išlieka pagrindinė ilgalaikė grėsmė regiono saugumui, o žvalgybos analizės rodo, kad priklausomai nuo geopolitinių scenarijų Rusija per artimiausią dešimtmetį gali būti pasirengusi plataus masto konvenciniam konfliktui su NATO.
Todėl, ministro teigimu, Europos valstybės turi spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir rimčiau vertinti žvalgybos pateikiamus perspėjimus.
Žvalgyba: Rusija ilgainiui gali būti pasirengusi kariniams veiksmams regione
Lietuvos saugumo aplinką ir toliau labiausiai formuoja Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, teigiama 2026 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį paskelbė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Žvalgybos institucijų teigimu, Kremlius šį konfliktą vertina ne tik kaip teritorinį karą, bet ir kaip platesnės geopolitinės konfrontacijos su Vakarais dalį.
Nepaisant nuostolių Ukrainoje ir ekonominių sankcijų, Rusija toliau stiprina karinę pramonę ir investuoja į gynybos sektorių, siekdama išlaikyti ilgalaikį karinį potencialą. Vertinime pabrėžiama, kad saugumo situacija regione išlieka įtempta, o Rusijos retorika vis dažniau akcentuoja ilgalaikę priešpriešą su Vakarais.
Žvalgybos institucijos taip pat perspėja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Rusija gali atkurti savo karinę galią ir įgyti galimybių vykdyti riboto masto karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes, tarp jų – Baltijos šalis. Tuo pat metu Baltarusija tampa vis glaudesne Maskvos strategine partnere: jos teritorija naudojama bendroms karinėms pratyboms ir Rusijos kariniams tikslams, o režimas jau yra pasitelkęs hibridines spaudimo priemones prieš Europos Sąjungą.
Be tradicinių karinių grėsmių, žvalgyba išskiria ir kitas rizikas – informacines operacijas, technologinį šnipinėjimą bei autoritarinių valstybių bandymus gauti prieigą prie strateginių technologijų. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į karo simuliacijas, kuriose modeliuojamas scenarijus, kad Rusija per kelias dienas galėtų paralyžiuoti Suvalkų koridorių ir sukurti naują karinę realybę regione, kol NATO spręstų, kaip reaguoti į susidariusią situaciją.
