Karas Ukrainoje išlieka pagrindinis veiksnys, formuojantis Lietuvos saugumo aplinką
2026 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, kurį paskelbė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, rodo, kad Lietuvos saugumo aplinką ir toliau labiausiai formuoja Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Žvalgybos institucijų teigimu, šis konfliktas nėra vien tik teritorinis ginčas – Kremlius jį laiko platesnės geopolitinės konfrontacijos su Vakarais dalimi.
Dokumente pažymima, kad nepaisant patiriamų nuostolių Ukrainoje ir ekonominių sunkumų, Rusija toliau stiprina savo karinę pramonę ir investuoja į gynybos sektorių. Tai leidžia Maskvai palaikyti ilgalaikį karo potencialą ir išlaikyti aukštą mobilizacijos lygį[1].
Karo Ukrainoje pasekmės jau dabar keičia visos Europos saugumo architektūrą. NATO valstybės stiprina gynybos planavimą, didina karines investicijas ir plečia pajėgų dislokavimą rytiniame Aljanso flange.
Žvalgybos vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys į Rusijos politinę retoriką. Kremliaus pareigūnai vis dažniau kalba apie ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais ir kartais net užsimena apie branduolinio ginklo panaudojimą kaip spaudimo priemonę.
Tokios tendencijos rodo, kad saugumo situacija regione išlieka įtempta ir priklausys nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje bei Rusijos gebėjimas išlaikyti savo karinį potencialą.
Žvalgyba perspėja: ilgainiui Rusija gali įgyti galimybių pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis
Vienas svarbiausių vertinimo akcentų – Rusijos kariniai pajėgumai ir jų potencialas ateityje. Dokumente pažymima, kad šiuo metu Maskvos galimybės pradėti plataus masto karą prieš NATO yra ribotos, nes didelė dalis karinių pajėgų yra įsitraukusios į karą Ukrainoje.
Tačiau žvalgybos institucijos pabrėžia, kad ši situacija gali keistis ilgalaikėje perspektyvoje. Jei Rusijai pavyktų atkurti savo karinę galią ir reorganizuoti pajėgas, ji galėtų įgyti galimybių vykdyti riboto masto karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes.
Tarp galimų scenarijų minimos ir Baltijos šalys, kurios dėl savo geografinės padėties yra NATO rytinio flango dalis. Tokia situacija nereiškia, kad karas neišvengiamas, tačiau žvalgybos institucijos pabrėžia, kad tokio scenarijaus negalima atmesti.
Todėl NATO valstybės, įskaitant Lietuvą, stiprina gynybos pajėgumus, didina kariuomenės finansavimą ir investuoja į infrastruktūrą, kuri leistų greitai dislokuoti sąjungininkų pajėgas regione.
Žvalgybos vertinimas rodo, kad saugumo politika regione remiasi principu pasiruošti net ir mažai tikėtiniems scenarijams.
Baltarusija tampa vis svarbesne Rusijos geopolitinės strategijos dalimi
Grėsmių vertinime taip pat daug dėmesio skiriama Baltarusijai, kurios vaidmuo regiono saugumo kontekste pastaraisiais metais gerokai išaugo.
Po 2020 metų politinės krizės Baltarusijos režimas dar labiau suartėjo su Maskva ir tapo vis labiau priklausomas nuo Rusijos politinės, ekonominės ir karinės paramos. Dėl šios priežasties Baltarusijos teritorija vis dažniau naudojama Rusijos kariniams tikslams.
Žvalgybos institucijos pažymi, kad Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas nuolat stiprėja – vyksta bendros pratybos, stiprinamas pajėgų koordinavimas, o kai kurie kariniai objektai naudojami abiejų valstybių poreikiams.
Tokia situacija reiškia, kad Baltarusija tampa vis labiau integruota į Rusijos saugumo struktūras ir faktiškai veikia kaip Kremliaus strategijos tęsėja regione.
Be to, Baltarusijos režimas jau anksčiau naudojo hibridinio spaudimo priemones prieš Europos Sąjungą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – organizuotas migrantų srautų nukreipimas į ES sienas, kuris buvo naudojamas kaip politinio spaudimo instrumentas.
Nacionalinio saugumo grėsmės šiandien kyla ne tik karinėje erdvėje
Žvalgybos institucijų vertinimas rodo, kad šiuolaikinės grėsmės valstybės saugumui vis dažniau pasireiškia ne tradicinėje karinėje erdvėje.
Rusija ir Baltarusija aktyviai vykdo informacines operacijas, kuriomis siekiama diskredituoti Lietuvą tarptautinėje erdvėje ir kurti nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Tokiose kampanijose dažnai naudojami naratyvai apie tariamą rusofobiją, istorijos iškraipymą ar tariamą diskriminaciją.
Kita svarbi grėsmė – technologinis ir ekonominis šnipinėjimas. Dokumente pažymima, kad autoritarinės valstybės siekia gauti prieigą prie pažangių technologijų ir strateginių sektorių, kurie gali būti svarbūs jų ekonominei ar karinei plėtrai.
Vertinime taip pat minima Kinija, kuri siekia spartinti savo technologinę ir karinę modernizaciją rinkdama informaciją užsienyje.
Todėl nacionalinio saugumo sąvoka šiandien apima daug platesnį spektrą – nuo karinės gynybos iki informacinio atsparumo, technologijų apsaugos ir ekonominio saugumo.
Žvalgybos institucijos pabrėžia, kad valstybės saugumas priklauso ne tik nuo kariuomenės ar politinių sprendimų, bet ir nuo visuomenės gebėjimo atpažinti informacines operacijas bei atsispirti išorės spaudimui.
Karo simuliacija: Rusija per kelias dienas perima Suvalkų koridorių ir užima Marijampolę
Tuo tarpu Vokietijos laikraščio „Die Welt“ paviešinta karinė simuliacija modeliuoja scenarijų, kuriame Rusija, pasitelkusi ribotas pajėgas, per labai trumpą laiką sukuria naują karinę realybę Lietuvos pietvakariuose. Pagal šį karo žaidimą Maskva inicijuoja dirbtinę humanitarinę krizę ir į Kaliningradą siunčia vadinamąjį humanitarinį konvojų per Suvalkų koridorių.
Netrukus po jo į regioną įžengia Rusijos kariniai daliniai, o situacijai eskaluojantis modelyje numatoma, kad koridorius paralyžiuojamas, o Marijampolė per kelias paras patenka Rusijos pajėgų kontrolėn. Toks scenarijus piešia greitos operacijos vaizdą, kai karinė fazė trunka labai trumpai, o konfliktas netrukus pereina į politinių sprendimų ir derybų lygmenį.
Simuliacijoje taip pat pabrėžiama, kad Vakarų valstybės susiduria su sudėtinga dilema – kaip reaguoti į jau sukurtą faktinę situaciją. Modelyje teigiama, kad NATO šalys delsia imtis ryžtingų veiksmų, siekdamos išvengti plataus masto karo su Rusija, todėl konfliktas greitai persikelia į diplomatinę ir politinę erdvę.
