„Sodra“: vasarį kai kurių pensininkų išmokos bus mažesnės nei sausį
„Sodra“ pranešė, kad nors ir toliau už vasarį gyventojai sulauks po indeksavimo padidintų pensijų, šios bus mažesnės nei sausį. Tai papiktino vilnietį Joną, kuris teigė, kad toks sprendimas – mažiausiai nesąžiningas.
Vyras sako apie tokius pokyčius sužinojęs perskaitęs institucijos išplatintą paaiškinimą. Nors jame teigiama, kad pensijos faktiškai nemažėja, o skirtumas atsiranda dėl mokėjimo tvarkos, Jonui tokie argumentai atrodo sunkiai suprantami.
„Jeigu žmonėms reikia iš anksto aiškinti, kad gaus mažiau nei praėjusį mėnesį, tai natūralu, kad kyla pasipiktinimas. Pensininkui svarbiausia yra tai, kiek pinigų jis mato sąskaitoje“, – sako vilnietis.
Pasak jo, daugeliui vyresnio amžiaus žmonių skirtingos mokėjimo tvarkos ir sudėtingi paaiškinimai atrodo kaip paini sistema, kurią sunku perprasti.
„Visur kalbama, kad pensijos padidintos. Bet tada pranešama, kad vasarį jos bus mažesnės nei sausį. Paprastam žmogui tai skamba kaip prieštaravimas“, – teigia Jonas.
„Sodra“ aiškina, kad tokia situacija susidaro dėl to, jog pensijos ir mažų pensijų priemokos mokamos skirtingu principu. Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį.
Dėl šios priežasties metų pradžioje susiformuoja laikinas skirtumas. Sausį žmonės gauna jau padidintą pensiją už sausį ir dar priemoką už gruodį, kuri apskaičiuota pagal ankstesnius dydžius. Todėl sausį išmokama bendra suma gali būti didesnė.
Vasarį situacija susilygina – mokama padidinta pensija ir jau pagal naują tvarką apskaičiuota priemoka už sausį. Dėl to dalis pensijų gavėjų sąskaitose gali matyti mažesnę bendrą sumą nei sausį.
Jei pensijos didėja, kodėl sąskaitoje matome mažiau?
Jonas sako, kad toks paaiškinimas daugeliui žmonių nėra pakankamai aiškus.
„Paprastas žmogus juk neskaičiuoja, už kurį mėnesį kas mokama. Jis tiesiog mato vieną skaičių banko sąskaitoje. Jei tas skaičius mažesnis, jis jaučiasi nuskriaustas“, – sako vyras.
Pagal galiojančią tvarką, mažų pensijų priemokos mokamos tiems gyventojams, kurių gaunamos pensijos nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio. 2025 metais šis dydis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidėjo iki 468 eurų.
Jeigu žmogus turi būtinąjį stažą, jo visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei ši riba. Todėl valstybė tokiu atveju skiria papildomą priemoką, kad bendra žmogaus gaunama suma pasiektų minimalių vartojimo poreikių dydį.
Vis dėlto Jonui labiausiai kliūva ne pats skaičiavimo principas, o komunikacija.
„Pensininkams svarbiausias aiškumas. Jeigu pensijos didėja, žmonės turi matyti didėjimą. O dabar pirmiausia pamatai antraštę, kad gausi mažiau. Tai tikrai neatrodo sąžiningai“, – sako vilnietis.
Mažos pensijos kelia nerimą: lietuviai svarsto dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus
Vis daugiau gyventojų Lietuvoje pripažįsta, kad pensinis amžius nebūtinai reiškia galimybę ramiai gyventi iš gaunamos išmokos. Daliai žmonių tenka svarstyti apie papildomą darbą, nes pensijos išlieka palyginti nedidelės. Nors politinėje retorikoje dažnai kalbama apie gerovės valstybės stiprinimą, kasdienybėje daugelį pensinio amžiaus žmonių labiausiai jaudina paprastas klausimas – ar iš pensijos galima oriai gyventi.
Ekspertai ir politikai pripažįsta, kad pensijų dydis Lietuvoje ilgą laiką buvo susijęs su ribotomis valstybės pajamomis ir nepakankamu finansavimu socialinei apsaugai. Tarptautiniai palyginimai rodo, kad Lietuva viešosioms išlaidoms, įskaitant pensijas, skiria mažesnę bendrojo vidaus produkto dalį nei dauguma išsivysčiusių valstybių. Dėl to vis dažniau keliama diskusija, ar dabartinė pensijų sistema ateityje galės užtikrinti finansinį saugumą senatvėje, ar vis daugiau žmonių bus priversti dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus.
