Trumpas kelia ultimatumą Iranui, o regione toliau griaudi sprogimai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad vienintelė priimtina karo pabaiga yra „besąlyginė Irano kapituliacija“. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis pabrėžė, kad jokio susitarimo su Teheranu nebus, jei ši šalis nepasiduos ir nepaskirs naujos valdžios. Toks pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Izraelis bombarduoja režimo taikinius Teherane ir „Hezbollah“ pozicijas Beirute.
D. Trumpas teigė, kad po kapituliacijos JAV ir jų sąjungininkės galėtų padėti Iranui atstatyti ekonomiką ir „atitraukti šalį nuo sunaikinimo ribos“. Jis taip pat pavartojo naują šūkį – „Padarykite Iraną vėl didį“, primenantį jo ankstesnę politinę kampaniją.
Tuo metu regione toliau vyksta intensyvūs kariniai veiksmai. „Hezbollah“ paragino Izraelio gyventojus evakuotis iš teritorijų, esančių penkių kilometrų atstumu nuo Libano sienos, teigdama, kad šiose vietose dislokuojama Izraelio karinė technika. Dieną prieš tai Izraelis ragino Beiruto pietinių rajonų gyventojus palikti namus.
Papildomą įtampą kelia ir informacija apie galimą Rusijos vaidmenį. Pasak „The Washington Post“, Maskva gali teikti Iranui žvalgybos duomenis apie JAV karinių pajėgų buvimo vietas Artimuosiuose Rytuose. Analitikų teigimu, tokia informacija galėtų padėti Iranui tiksliau taikyti smūgius.
Reaguodama į situaciją, Europos Sąjunga paskelbė, kad pirmadienį rengs nuotolinį susitikimą su Artimųjų Rytų lyderiais. Jo metu bus aptariama konflikto eiga ir galimi būdai, kaip sumažinti įtampą regione.
Didėja humanitarinė krizė, o konfliktas ima veikti energetiką ir prekybą
Jungtinės Tautos paskelbė, kad besieskaluojanti krizė Artimuosiuose Rytuose jau tapo didžiule humanitarine katastrofa. Pasak JT pabėgėlių agentūros, per kelias dienas šimtai tūkstančių žmonių, ypač Libane, buvo priversti palikti savo namus dėl bombardavimų ir evakuacijos įsakymų.
Irano kariuomenė tuo pat metu pranešė atakavusi JAV bazes Kuveite ir pažadėjo tęsti smūgius. Regiono saugumą stiprina ir Vakarų šalys – Jungtinė Karalystė paskelbė siunčianti Karališkųjų oro pajėgų naikintuvus padėti ginti Bahreiną.
Į regioną gali būti siunčiami ir Ukrainos specialistai. Kyjivas pranešė gavęs JAV prašymą padėti apsisaugoti nuo Irano dronų atakų Persijos įlankos valstybėse, todėl artimiausiu metu į regioną gali atvykti ukrainiečių ekspertai.
Krizė jau daro įtaką pasaulio energetikai. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas įspėjo, kad sustabdytas Irano dujų eksportas gali sukelti konkurenciją tarp Europos ir Azijos dėl suskystintų gamtinių dujų, o tai gali lemti energijos kainų kilimą.
Tuo metu verslas pradeda stabdyti veiklą pavojinguose regionuose. Danijos laivybos milžinė „Maersk“ paskelbė laikinai sustabdanti du svarbius tranzito maršrutus tarp Azijos, Artimųjų Rytų ir Europos, nes konfliktas kelia grėsmę saugiai laivybai Persijos įlankoje.
Iranas smogė Persijos įlankos šalims ir Izraeliui
Ankstyvą kovo 6-osios rytą Iranas pradėjo platesnius raketų ir dronų smūgius prieš kelias Persijos įlankos valstybes bei Izraelį. Atakos buvo nukreiptos į karinius objektus ir infrastruktūrą regione.
Saudo Arabijoje trys raketos buvo perimtos netoli Prince Sultan oro bazės. Kuveite dronų ir raketų atakos sukėlė gaisrus pietinėje karinės bazės dalyje. Kataras pranešė perėmęs 13 raketų, o viena jų nukrito šalies teritoriniuose vandenyse.[1]
Bahreine, kaip pranešama, raketos buvo nukreiptos į viešbutį ir du gyvenamuosius pastatus. Taikiniais taip pat tapo objektai Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Tuo pat metu Izraelyje buvo aktyvuotos oro pavojaus sirenos Tel Avive ir kituose miestuose, kai Iranas paleido naują raketų salvę.
Konfliktas jau daro įtaką ir regiono ekonomikai. Laivyba per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transportavimo maršrutų – smarkiai sumažėjo, nes dalis laivų vengia plaukti per teritoriją, kur fiksuojami dronų ir raketų išpuoliai.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad Roma prisidės prie Persijos įlankos saugumo stiprinimo. Pasak jos, Italija yra pasirengusi bendradarbiauti su sąjungininkais siekiant užtikrinti laivybos saugumą ir apsaugoti svarbiausius energetikos transportavimo maršrutus.
Meloni pabrėžė, kad Hormūzo sąsiaurio saugumas yra svarbus ne tik regionui, bet ir pasaulinei ekonomikai. Ji taip pat paragino imtis veiksmų, kurie padėtų užkirsti kelią konflikto plitimui ir apsaugotų civilius bei tarptautinę prekybą.
Libane šiomis dienomis organizuojamos masinės laidotuvės. Daugiausia Beiruto pietuose. Hezbollah pareigūnai žuvę po Izraelio atakų laidojami lydint tūkstančiams žmonių. Šiuose renginiuose taikomos griežtos saugumo priemonės, o kartais jie vyksta esant aktyviam stebėjimui ar atakoms.
Azerbaidžanas kaltina Iraną „teroro aktu“ po dronų smūgio Nakhičevanėje
Įtampa išplito ir į Pietų Kaukazą. Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad keli bepiločiai orlaiviai į šalies teritoriją atskrido iš Irano.
Vienas jų buvo neutralizuotas, tačiau kiti pataikė į Nakhičevanės tarptautinį oro uostą ir kaimą netoli Šakarabado mokyklos. Per smūgius buvo sužeisti keturi civiliai.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas incidentą pavadino „teroro aktu“ ir pareikalavo Irano paaiškinimo bei atsiprašymo. Šalies ginkluotosios pajėgos perkeltos į visišką kovinę parengtį, ruošiantis galimiems atsakomiesiems veiksmams.
Iranas atsakomybę neigia. Irano pareigūnai pareiškė, kad Teheranas netaiko smūgių kaimyninėms valstybėms ir atakuoja tik JAV bei Izraelio karinius objektus.[2]
Kai kurie analitikai svarsto, kad incidentas gali būti susijęs su Azerbaidžano glaudžiais ryšiais su Izraeliu ir strateginiais energetikos projektais regione, įskaitant Baku–Tbilisio–Džeichano naftotiekį.
JAV planuoja ilgesnes operacijas prieš Iraną: kalbama paie bent 100 dienų
Tuo metu Jungtinės Valstijos ruošiasi ilgesnei karinei kampanijai regione. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) paprašė Pentagono skirti papildomų karinės žvalgybos pareigūnų operacijoms prieš Iraną.
Kaip skelbia „Politico“, prašoma į vadavietės būstinę Floridoje atsiųsti daugiau specialistų, kurie galėtų koordinuoti operacijas bent 100 dienų.
Dokumentai rodo, kad planuojama kampanija gali tęstis iki rudens. Tai skiriasi nuo ankstesnių JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad karinė operacija gali trukti apie keturias savaites.
Per pastarąsias kelias dienas JAV kariuomenė pranešė smogusi maždaug 200 taikinių Irane. Tarp jų – balistinių raketų infrastruktūra ir kiti kariniai objektai.
JAV gynybos pareigūnai taip pat siekia sustiprinti oro gynybą regione, ypač dislokuojant daugiau sistemų kovai su dronais.
Teherane ruošiamos Ali Khamenei laidotuvės, o dėl valdžios kyla neapibrėžtumas
Irane tuo metu ruošiamasi žuvusio aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei laidotuvėms. Politiniai stebėtojai pažymi, kad jos gali tapti svarbiu momentu šalies politinei ateičiai.
Tarp galimų įpėdinių dažniausiai minimas jo sūnus Mojtaba Khamenei. Tačiau dėl intensyvių karo veiksmų politinė situacija šalyje išlieka neaiški.[3] D. Trumpas pranešė, kad nori žodžio lyderio paskyrime.
Nauji JAV ir Izraelio antskrydžiai prieš karinius objektus Teherane ir kitose vietose apsunkina valdžios perdavimo procesą. Tuo pat metu karo poveikis jau juntamas ir už Artimųjų Rytų ribų. Filipinų valdžia pranešė evakavusi šimtus savo piliečių iš Dubajaus dėl oro erdvės uždarymo regione.
Kai kurie pranešimai taip pat teigia, kad JAV povandeninis laivas prie Šri Lankos krantų nuskandino Irano karo laivą. Skelbiama, kad per incidentą galėjo žūti 87 jūreiviai. Analitikai pažymi, kad tai rodo vis platesnį konflikto geografinį mastą.
