JAV kariuomenė prašo daugiau žvalgybos specialistų ilgesniam konfliktui
Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė paprašė Pentagono skirti papildomų žvalgybos pareigūnų operacijoms prieš Iraną. Tai rodo, kad Vašingtone jau planuojama ilgesnė karinė kampanija, galinti trukti bent 100 dienų.
Kaip praneša „Politico“, tokį prašymą pateikė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM). Ji paprašė JAV gynybos departamento į savo būstinę Floridoje atsiųsti daugiau karinės žvalgybos specialistų, kurie padėtų koordinuoti operacijas artimiausiais mėnesiais.[1]
Dokumentai rodo, kad planavimas jau vyksta ir operacijos gali tęstis gerokai ilgiau nei iš pradžių buvo viešai kalbama. Kai kurie planuotojai neatmeta, kad kampanija gali tęstis net iki rugsėjo.
Tai kontrastuoja su ankstesniais JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimais. Prasidėjus kariniams veiksmams jis teigė, kad operacija gali trukti apie keturias savaites arba net trumpiau.
Karas pradėtas kartu su Izraeliu ir jau pareikalavo aukų
Karinė kampanija prieš Iraną pradėta vasario 28 dieną bendroje JAV ir Izraelio operacijoje, pavadintoje „Epic Fury“. Pirmąją jos dieną per smūgį Teherane buvo nukautas Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.
Nuo konflikto pradžios jau žuvo mažiausiai šeši JAV kariai. Prezidentas Trumpas yra sakęs, kad gali būti ir daugiau amerikiečių aukų.
Iranas į smūgius atsakė raketomis ir dronais, kurie buvo nukreipti į JAV ir kitus taikinius Artimuosiuose Rytuose. Tokie skrydžiai fiksuoti virš Jungtinių Arabų Emyratų, Bahreino, Kuveito ir kitų regiono valstybių.
Tuo pat metu JAV gynybos pareigūnai stengiasi sustiprinti oro gynybą regione. Ypač svarstoma dislokuoti daugiau kovos su dronais sistemų, kurios būtų pigesnės ir geriau pritaikytos kovai su masiniais bepiločių išpuoliais.
Konfliktas jau daro įtaką regionui ir pasaulinei prekybai
Karo poveikis pradėjo jaustis ir platesniame regione. Vienas svarbiausių pasaulio naftos transportavimo maršrutų – Hormūzo sąsiauris – praktiškai sustojo.[2]
Daugelis laivų vengia plaukti šiuo keliu dėl dronų ir raketų grėsmės. Šis sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulyje, nes per jį keliauja didelė dalis globalių naftos eksporto srautų.
Tuo pat metu JAV Valstybės departamentas skiria papildomų išteklių amerikiečių evakuacijai iš Artimųjų Rytų. Kai kuriose šalyse diplomatinės atstovybės jau pradėjo išvežti dalį personalo ir jų šeimų.
Pasak vieno Valstybės departamento pareigūno, evakuacijos procesą tiesiogiai perėmė aukščiausio lygio vadovybė. Paprastai tokias operacijas organizuoja konsuliniai skyriai.
Kai kurie buvę JAV diplomatai kritikuoja pasirengimą konfliktui. Buvęs aukšto rango diplomatas Geraldas Feiersteinas teigė: „Tai atrodo kaip visiškai ad hoc operacija, kurioje atrodė, kad niekas iš tikrųjų nesuprato ar netikėjo, jog kariniai veiksmai yra neišvengiami.“
Tuo metu JAV valdžia tvirtina, kad stengiasi stabilizuoti padėtį ir padėti amerikiečiams, norintiems išvykti iš regiono. Valstybės departamento duomenimis, nuo karo pradžios daugiau kaip 17 500 JAV piliečių jau sugrįžo į Jungtines Valstijas.
