Vengrijos užsienio reikalų ministras viešėjo Maskvoje: daugiausia dėmesio skirta energetikos tiekimo garantijoms
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas užtikrinti stabilų naftos ir gamtinių dujų tiekimą savo šaliai. Susitikimas vyko didėjant įtampai pasaulinėse energetikos rinkose ir ginčams dėl rusiškos naftos tiekimo per „Družba“ vamzdyną.[1]
Atvykęs į Maskvą Szijjártó teigė, kad pagrindinis jo vizito tikslas – užtikrinti Vengrijos energetinį saugumą. „Esu Maskvoje tam, kad įsitikinčiau, jog krizės metu Vengrija turės naftos ir gamtinių dujų, reikalingų mūsų energetinio tiekimo saugumui“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad pasaulio energetikos rinkos šiuo metu susiduria su naujais iššūkiais dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir galimų sutrikimų Hormūzo sąsiauryje.
Vengrija yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurios ir toliau importuoja didelius rusiškos naftos ir dujų kiekius vamzdynais. Energetikos kainos šalyje taip pat tapo svarbia tema artėjančių rinkimų kampanijoje.
Susitikimo metu V. Putinas pareiškė, kad Rusija ketina toliau vykdyti energetinius įsipareigojimus Vengrijai. „Mes visada vykdėme visus savo įsipareigojimus ir, žinoma, ketiname tai daryti ir toliau“, – sakė Rusijos prezidentas.
Ginčas dėl „Družba“ naftotiekio didina įtampą tarp Budapešto ir Kyjivo
Energetikos klausimai tapo ypač aktualūs po sutrikimų „Družba“ naftotiekyje, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Vengriją ir Slovakiją per Ukrainos teritoriją.
Budapeštas teigia, kad Kyjivas blokuoja vamzdyno remontą dėl politinių priežasčių. Ukraina šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad vamzdynas buvo apgadintas per Rusijos dronų ataką, todėl jo remontas šiuo metu būtų nesaugus.[2]
Dėl šio ginčo Vengrija jau blokavo 90 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos finansinės pagalbos paketą Ukrainai.
Budapeštas taip pat prašė leisti importuoti rusišką naftą jūrų keliu per Kroatijos „Adria“ vamzdyną, tačiau Zagrebas tokį prašymą atmetė, argumentuodamas, kad rusiška nafta yra sankcionuota.
Po susitikimo Maskvoje į Vengriją parskraidinti du karo belaisviai
Be energetikos klausimų, Maskvoje buvo aptarta ir dviejų karo belaisvių, turinčių Vengrijos kilmę, situacija. Po derybų Rusija sutiko juos perduoti Budapeštui.
Abu vyrai turi dvigubą – Ukrainos ir Vengrijos – pilietybę ir anksčiau tarnavo Ukrainos kariuomenėje. Jie buvo laikomi Rusijos nelaisvėje.
V. Putinas teigė, kad sprendimas juos paleisti buvo priimtas po Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno prašymo.
„Tai piliečiai, turintys ir Ukrainos, ir Vengrijos pilietybę. Jie buvo mobilizuoti į frontą, todėl nusprendėme leisti jiems grįžti namo lėktuvu, kuriuo ministras atvyko į Maskvą“, – sakė Rusijos prezidentas.
Abu belaisviai į Vengriją išskrido tuo pačiu vyriausybiniu lėktuvu, kuriuo į Maskvą buvo atvykęs P. Szijjártó. Kyjivas šį žingsnį sukritikavo. Ukrainos institucijos pareiškė, kad belaisvių perdavimas Vengrijai, apeinant įprastus apsikeitimo mechanizmus, yra „provokacija“ ir gali pažeisti tarptautinę humanitarinę teisę.
Šis epizodas dar labiau padidino įtampą tarp Budapešto ir Kyjivo, kuri jau kurį laiką tvyro dėl energetikos, mažumų teisių ir Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą klausimų.
