Kurdų kovotojai gali tapti nauju frontu kare su Iranu
Kurdų kovotojai gali tapti vienu iš naujų karo su Iranu frontų. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę remti ginkluotas grupes Irane, kurios siekia nuversti Teherano režimą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnais.[1]
Pasak jų, Trumpas yra „atviras galimybei remti grupes Irane, kurios būtų pasirengusios imtis ginklo ir nuversti režimą“. Tai reikštų, kad vietinės opozicinės frakcijos galėtų tapti sausumos pajėgomis, bent politiškai remiamomis Vašingtono.
JAV kol kas neplanuoja siųsti savo karių į Iraną, tačiau svarsto galimybę remti vietos kovotojus kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, žvalgybos informacija, mokymais ar oro parama.
Pranešama, kad Trumpas sekmadienį kalbėjosi su kurdų lyderiais, o JAV pareigūnai taip pat palaiko ryšius su kitais regiono veikėjais, galinčiais pasinaudoti dabartiniu Irano silpnumu.
Kurdų pajėgos telkiamos prie Irano sienos
Didžiausias dėmesys skiriamas kurdų ginkluotoms grupėms, veikiančioms šiaurės Irake, prie Irano sienos. Kurdų pajėgos šiame regione yra gana gausios ir jau anksčiau bendradarbiavo su JAV kariuomene įvairiose operacijose Artimuosiuose Rytuose.
Vienas JAV pareigūnas, susipažinęs su diskusijomis tarp Vašingtono ir kurdų lyderių, teigė, kad JAV būtų pasirengusios suteikti oro paramą, jei kurdų pėšmergų kovotojai kirstų sieną iš Irako į Iraną.
Tuo pat metu Izraelio kariuomenė patvirtino, kad jos aviacija intensyviai veikia vakarų Irane. „Oro pajėgos intensyviai veikia vakarų Irane, siekdamos susilpninti Irano pajėgumus ir atverti kelią veiksmams Teherano kryptimi“, – sakė Izraelio kariuomenės atstovas.
Kurdų pareigūnai naujienų agentūrai AP teigė, kad Irano kurdų opozicinės grupės, veikiančios šiaurės Irake, jau ruošiasi galimai karinei operacijai.
Khalilas Nadiris iš Kurdistano laisvės partijos (PAK) sakė, kad dalis jų pajėgų perdislokuota prie Irano sienos Suleimanijos provincijoje ir yra parengtyje. Pasak jo, JAV pareigūnai susisiekė su kai kurių kurdų organizacijų lyderiais dėl galimų veiksmų.
Kurdistano regiono valdžia neigia planus įsitraukti į konfliktą
Tuo pat metu Irako Kurdistano regiono valdžia pareiškė, kad nedalyvauja jokiuose planuose, kurie galėtų išplėsti konfliktą su Iranu. Tokį pareiškimą ji paskelbė po pranešimų, kad kurdų kovotojai esą konsultavosi su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimų operacijų vakariniame Irane.
Regiono vyriausybės atstovas spaudai, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“, teigė, kad Kurdistano regioninė valdžia „nedalyvauja jokiuose veiksmuose, kuriais siekiama išplėsti vykstantį karą ar kurstyti regionines įtampas“.
Anksčiau panašią poziciją išsakė ir pusiau autonominio Irako Kurdistano regiono prezidentas Nechirvanas Barzani. Jis pabrėžė, kad Kurdistano regionas neturi būti įtrauktas į platesnį karinį konfliktą.
„Kurdistano regionas, kaip visada, turi išlikti stabilumo ir taikos veiksniu ir neturi įsitraukti į jokius konfliktus ar karinius veiksmus, kurie keltų pavojų mūsų piliečių gyvybei ir saugumui“, – sakė N. Barzani.
Šie pareiškimai rodo, kad nors kai kurios Irano kurdų opozicinės grupės svarsto galimas operacijas prieš Teheraną, oficialios Irako Kurdistano institucijos siekia išvengti tiesioginio įsitraukimo į karą.
Operacijos galėtų siekti išblaškyti Irano kariuomenę
Analitikai teigia, kad kurdų kovotojų įsitraukimas galėtų būti naudojamas kaip būdas susilpninti Irano kariuomenę ir priversti ją paskirstyti pajėgas keliuose frontuose.
Pastarosiomis dienomis šiaurinėje Irano dalyje, netoli Irako sienos, smogta dešimtims karinių objektų, pasienio postų ir policijos stočių. Kai kurie ekspertai mano, kad tokie smūgiai gali būti pasiruošimas galimam sausumos operacijų etapui.
Pasak vieno buvusio JAV gynybos pareigūno, tokios operacijos paprastai grindžiamos strategija, kai vietos kovotojai veikia ant žemės, o JAV ar jų sąjungininkai teikia oro paramą.
„Jeigu oro galia pakankamai stipri ir gerai koordinuota, tuomet kovotojai tiesiog judėtų per jau sunaikintą infrastruktūrą, o bet kokie režimo kontrpuolimai būtų sustabdyti dar prieš prasidedant kovoms“, – sakė jis.
Tačiau tokios operacijos tikslas nebūtinai būtų tiesioginis žygis į Teheraną. Greičiau siekiama išblaškyti Irano kariuomenę ir priversti ją ginti daugiau teritorijų.[2]
Ekspertai įspėja apie pavojingas pasekmes regione
Vis dėlto daugelis analitikų perspėja, kad parama etninėms ginkluotoms grupėms gali sukelti rimtų pasekmių. Artimųjų Rytų ekspertė Alia Brahimi iš Atlanto tarybos teigė, kad tokia strategija gali dar labiau destabilizuoti Iraną ir sukelti vidinį konfliktą.[3]
„Jei sausumos kovos būtų patikėtos etninėms separatistinėms grupėms, JAV turėtų dar mažiau galimybių kontroliuoti situaciją nei prieš dvidešimt metų. Jei į konfliktą įsitrauktų daugiau separatistinių jėgų, Irano visuomenė gali susivienyti aplink režimą“, – sakė ji.
Papildomą įtampą gali sukelti ir regiono valstybės. Turkija, Irakas bei Sirija taip pat turi dideles kurdų bendruomenes, todėl bet koks jų aktyvesnis įsitraukimas į konfliktą gali sukelti stiprią politinę reakciją.
Dėl šios priežasties, nors Vašingtone svarstomos įvairios galimybės spausti Teherano režimą, kol kas neaišku, ar JAV iš tiesų ryšis aktyviai remti kurdų ginkluotas grupes Irano teritorijoje.
