Vyriausybė siūlo keisti Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų aiškiau baudžiama už veiklą prieš valstybės saugumą
Vyriausybė trečiadienį pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis siekiama sustiprinti atsakomybę už veiklą prieš Lietuvos valstybę ir jos nacionalinį saugumą. Pasak Vyriausybės, pokyčiai reikalingi dėl pasikeitusios saugumo situacijos regione ir vis dažniau minimų hibridinių grėsmių.
Premjerė Inga Ruginienė spaudos konferencijoje sakė, kad teisinė sistema turi būti pasirengusi reaguoti į naujas grėsmes ir neturėti spragų, kurias galėtų išnaudoti prieš valstybę veikiančios struktūros.
„Vyriausybė šiandien pritaria Baudžiamojo kodekso pakeitimams, kuriais stiprinama atsakomybė už veiklą prieš Lietuvos valstybę ir jos nacionalinį saugumą. Reaguodami į pasikeitusią saugumo situaciją regione ir augančias hibridines grėsmes, turime užtikrinti, kad mūsų teisinė sistema būtų aiški, pakankama ir nepaliktų spragų tiems, kurie veikia prieš Lietuvos interesus“, – sakė premjerė I. Ruginienė.
Pasak jos, pataisos apima griežtesnę atsakomybę už neteisėtą dalyvavimą užsienio konfliktuose, veiklą užsienio žvalgybos struktūrose bei veiksmus prieš strateginę infrastruktūrą. Premjerė pabrėžė, kad tai laikoma svarbiu žingsniu stiprinant valstybės atsparumą.
Baudžiamajame kodekse atsirastų nauja sąvoka „diversija“, kuri būtų taikoma infrastruktūros sabotažui
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pristatydama pataisas paaiškino, kad viena svarbiausių naujovių būtų naujos nusikalstamos veikos – diversijos – įtvirtinimas Baudžiamajame kodekse.
Anot jos, dabartinis reguliavimas leidžia bausti už turto sugadinimą, tačiau tokia formuluotė ne visada tinkamai atspindi veiksmų pavojingumą valstybės saugumui.
„Šiuo metu bendrosios Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl turto sugadinimo ar panaikinimo visiškai neatspindi tokios veikos pavojingumo būtent nacionaliniam saugumui“, – sakė teisingumo ministrė R. Tamašunienė.
Pagal siūlomą apibrėžimą diversija būtų laikomas strategiškai svarbios infrastruktūros – pavyzdžiui, transporto, energetikos ar kitų nacionaliniam saugumui svarbių objektų – sunaikinimas, sugadinimas ar kitoks pakenkimas. Nusikaltimu būtų laikomas ir svarbių įmonių veiklos sutrikdymas, jei tai kelia grėsmę valstybės saugumui.
Ministrė priminė ir konkrečius pavyzdžius, kurie paskatino svarstyti tokias pataisas.
„Prisimenam ne tokius senus Lenkijos atvejus, kuomet pasitelkus trečiųjų šalių piliečius Lenkijos teritorijoje buvo įvykdytos diversijos geležinkelio infrastruktūroje“, – sakė ji.
BK pataisos numato atsakomybę už dalyvavimą užsienio konfliktuose ir užsienio žvalgybos veikloje
Siūlomomis pataisomis taip pat numatoma baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą dalyvavimą užsienyje vykstančiuose ginkluotuose konfliktuose. Tokia atsakomybė būtų taikoma, jei veikla nukreipta prieš kitų valstybių nepriklausomybę ar teritorinį vientisumą, arba jei ji prieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams.
Be to, siūloma kriminalizuoti dalyvavimą užsienio valstybių žvalgybos ar saugumo institucijų veikloje bei jų nurodymų vykdymą, jei tokia veikla nukreipta prieš Lietuvos Respubliką.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad naujos nuostatos leistų aiškiau reaguoti į vadinamąsias hibridines atakas.
„Mes kalbame apie hibridinių atakų įvardinimą ir atsakomybę už jas“, – sakė R. Tamašunienė.
Pasak jos, pataisos taip pat suteiktų daugiau galimybių veikti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.
Naujos nuostatos turėtų užpildyti teisines spragas ir padėti reaguoti į saugumo incidentus
Spaudos konferencijoje ministrė taip pat atsakė į klausimus, kodėl tokie pakeitimai siūlomi būtent dabar. Pasak jos, vienas iš pavyzdžių – infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje, kai dabartinis teisinis reguliavimas ne visada leidžia aiškiai kvalifikuoti galimą nusikalstamą veiką.
„Mes iš tikrųjų neturėjome teisinio instrumento, jeigu reikėtų atlikti teisinį įvertinimą, ar atsirastų kaltininkas, tai būtų sudėtinga pagal dabartinį reguliavimą Baudžiamojo kodekso nuostatas pritaikyti“, – sakė ministrė.
Ji taip pat priminė, kad Lietuva jau yra susidūrusi su incidentais, kurie gali būti laikomi hibridinių veiksmų pavyzdžiais.
„Tas pats patyrėme hibridinę ataką ne taip seniai, nukreiptą į būtent oro uostą Lietuvoje“, – sakė R. Tamašunienė.
Už veiklą prieš valstybės saugumą būtų numatyta iki dešimties metų kalėjimo
Pagal siūlomas pataisas, už kai kurias su nacionaliniu saugumu susijusias nusikalstamas veikas būtų numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų. Konkreti bausmė priklausytų nuo nusikaltimo pobūdžio ir jo padarytos žalos.
Ministrė pabrėžė, kad tokios sankcijos turėtų veikti ir kaip prevencinė priemonė.
„Mano vertinimu, Baudžiamojo kodekso nuostatų pakeitimai įgalina suprasti ir piliečius, ir ne piliečius, kad Lietuvoje tokia veika tikrai nebus toleruojama ir ji veikia atgrasančiai kaip prevencinė priemonė“, – sakė ji.
Paklausta apie galimus skaičius, kiek lietuvių gali dalyvauti užsienio konfliktuose ar kiek gali būti asmenų, veikiančių prieš Lietuvą, ministrė teigė, kad tokie duomenys priklauso Valstybės saugumo departamentui.
„Tokie atvejai yra žinomi, bet, be abejo, į tuos klausimus atsakytų greičiausiai Valstybės saugumo departamentas. Teisingumo ministerija konkrečių duomenų mes jais neoperuojame, bet kad tokių atvejų yra, tai ir visuomenėje yra pakankamai gerai žinoma“, – sakė teisingumo ministrė.
Vyriausybė tikisi, kad Baudžiamojo kodekso pataisos bus svarstomos ir priimtos Seime per pavasario sesiją. Pasak ministrės, jų tikslas – užpildyti šiuo metu esančias teisinio reguliavimo spragas ir sustiprinti valstybės apsaugą nuo veiksmų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
