Iranas atakavo JAV objektus Persijos įlankoje, bet Turkijos kol kas nelietė
Pastarosiomis dienomis Iranas raketomis ir dronais smogė įvairiems JAV interesams Artimuosiuose Rytuose – taikiniu tapo Izraelis, taip pat objektai Irake, Jordanijoje ir Persijos įlankos valstybėse. Tačiau viena šalis iš šio sąrašo išsiskiria – Turkija, nors joje taip pat dislokuoti JAV kariai ir veikia NATO infrastruktūra.
Turkijoje yra kelios strategiškai svarbios bazės. Viena jų – Incirliko oro bazė netoli Adanos miesto, kurią dešimtmečius naudoja JAV pajėgos. Kita – Kurečiko bazė centrinėje Turkijoje, kur veikia NATO ankstyvojo perspėjimo radarų sistema, galinti aptikti Irano raketų paleidimus.
Ankara ne kartą kategoriškai neigė, kad ši radarų sistema būtų naudojama Izraeliui padėti. Vis dėlto pats jos egzistavimas jau seniai kelia nepasitenkinimą Teherane. Nepaisant to, iki šiol Iranas Turkijos nepuolė.
Turkijos valdžia kovo 2 dieną paneigė socialiniuose tinkluose pasklidusius gandus, esą šalyje buvo atakuota JAV karinė bazė. Ankaros teigimu, Turkijoje nėra „užsienio valstybių bazių“ ir prieš šalį nebuvo surengta jokio išpuolio.
Smūgis NATO narei galėtų išplėsti konfliktą už Irano kontrolės ribų
Analitikų vertinimu, Turkija Iranui yra visiškai kitokio lygmens taikinys nei Persijos įlankos šalys. Pasak Vašingtone veikiančio Artimųjų Rytų instituto profesorės Gonul Tol, iki šiol Teheranas apie Kurečiko radarų sistemą kalbėdavo kaip apie politinio nepasitenkinimo ženklą, tačiau tiesioginis smūgis NATO narei būtų daug pavojingesnis žingsnis.
„Anksčiau Irano pareigūnai minėdavo Kurečiką kaip signalą apie nepasitenkinimą dėl radarų sistemų, tačiau šiuo metu atakuoti tokią NATO šalį kaip Turkija Iranui būtų dar rizikingesnis lošimas“, – sakė G. Tol.[1]
Ankaros universiteto iranistikos ekspertas Arifas Keskinas pabrėžė, kad ataka prieš Turkiją nebūtų simbolinis ar ribotas veiksmas. „Tiesioginis karinis veiksmas prieš Turkiją keltų riziką sulaukti simetriško atsako iš Ankaros. Tai galėtų išplėsti konfliktą už valdomų ribų“, – teigė jis.
Be to, Turkija yra NATO narė, o tai reiškia, kad išpuolis galėtų aktyvuoti kolektyvinės gynybos mechanizmus. Pasak A. Keskino, tai „dramatiškai padidintų strateginę kainą“ Iranui.
Turkija išlieka svarbi derybų tarpininkė, todėl Teheranui naudinga jos neprovokuoti
Analitikai atkreipia dėmesį ir į politinį aspektą. Ankaros centre veikiančio Irano studijų centro (IRAM) vadovas Serhanas Afacanas teigia, kad Iranas greičiausiai daro prielaidą, jog Persijos įlankos valstybės tiesiogiai neatsakys į jo smūgius. Su Turkija situacija būtų kitokia.
„Iranas neturi nei strateginės paskatos, nei ketinimo taikytis į bet kurią Turkijos vietą. Tokio žingsnio rizika Teheranui būtų itin didelė tiek politiniu, tiek kariniu požiūriu“, – sakė S. Afacanas.
Pasak jo, Turkija Iranui išlieka viena iš nedaugelio galimų tarpininkių deeskalacijos procese. „Iranas ir toliau vertina Turkijos galimą vaidmenį deeskalacijoje ir diplomatiniame tarpininkavime. Smūgis Turkijai sužlugdytų šį kanalą tuo metu, kai dialogas išlieka itin svarbus“, – teigė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vasario 28 dieną pareiškė esąs „giliai sunerimęs“ dėl atakų, kartu pasmerkė ir Irano atsakomuosius smūgius bei pažadėjo stiprinti diplomatines pastangas, kad šalys sugrįžtų prie derybų stalo.
Apibendrinant, analitikų vertinimu, Irano sprendimas kol kas nesmūgiuoti Turkijai nėra geros valios ženklas. Tai – racionalus strateginis skaičiavimas, kuriame vertinama ne tik karinė, bet ir politinė bei diplomatinė kaina.
