149 Lietuvos įmonės negali atgauti vilkikų: nuostoliai artėja prie 22 mln. eurų
Įtampa tarp Lietuvos ir Baltarusijos verslui kainuoja milijonus – dalis šalies vežėjų iki šiol negali susigrąžinti kaimyninėje valstybėje įstrigusių transporto priemonių. Asociacija „Linava“ paskelbė oficialiai kreipusis į Europos Komisiją, prašydama įvertinti situaciją ir galimą Europos Sąjungos ekonominių interesų pažeidimą. Organizacijos teigimu, būtini koordinuoti diplomatiniai ir teisiniai veiksmai Europos mastu, kad būtų užtikrintas transporto priemonių grąžinimas bei sudarytos sąlygos reikalauti žalos atlyginimo.
Pagal surinktus duomenis, Baltarusijoje šiuo metu sulaikyta mažiausiai 1 070 Lietuvos įmonėms priklausančių transporto priemonių. Jos priklauso 149 bendrovėms, o didžiąją dalį sudaro 496 vilkikai ir 575 puspriekabės bei kita technika. Asociacijos vertinimu, jau identifikuoto sulaikyto turto vertė siekia 15,9 mln. eurų. Tai – tik ta dalis, kurios duomenys patvirtinti[1].
Situacija gali būti dar sudėtingesnė. Dar šešios įmonės preliminariai nurodė, kad Baltarusijoje gali būti sulaikyta apie 401 papildoma transporto priemonė. Jei ši informacija pasitvirtintų, bendras galimai įstrigusių transporto priemonių skaičius išaugtų iki maždaug 1,47 tūkst., o jų vertė priartėtų prie 22 mln. eurų. Anksčiau „Linavos“ atstovai buvo minėję ir gerokai didesnę – apie 100 mln. eurų – galimų bendrų nuostolių sumą.
Įstrigusiems vilkikams kasdien taikomas 120 eurų mokestis
Papildomą finansinę naštą didina ir Baltarusijos institucijų taikomi mokesčiai. Pasak asociacijos, už kiekvieną sulaikytą transporto priemonę gali būti skaičiuojama iki 120 eurų per dieną. „Linava“ teigia esanti pasirengusi Europos Komisijai pateikti detalius individualių vežėjų duomenis bei nuostolių skaičiavimus, taip pat ragina informuoti valstybes nares apie padidėjusią riziką vykdyti veiklą Baltarusijos teritorijoje.
Krizės ištakos siekia pernai rudenį paaštrėjusią situaciją pasienyje. Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje uždarė Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus, reaguodama į Baltarusijos vykdytas kontrabandinių oro balionų atakas. Vėliau Minskas apribojo lietuviškų vilkikų judėjimą šalies viduje, todėl dalis jų liko įstrigę ir buvo laikomi specialiose aikštelėse už papildomą mokestį. Nors pasienio punktai vėliau atidaryti anksčiau nei planuota, visi vilkikai iki šiol dar negali išvykti iš Baltarusijos teritorijos.
LINAVA: finansinė situacija stabilizavosi
Tuo metu LINAVA pranešė, esą finansinė situacija šiuo metu – stabilizuota. Asociacija, kuri dar neseniai fiksavo apie 630 tūkst. eurų neigiamą finansinį rezultatą, dabar, pasak vadovybės, veikia su subalansuotu ir faktiškai teigiamu balansu[2].
Ankstesni nuostoliai buvo sukėlę abejonių dėl finansinio tvarumo, todėl imtasi nuoseklių priemonių atkurti finansinę drausmę, peržiūrėti išlaidų struktūrą ir sustiprinti biudžeto planavimo bei kontrolės procesus. Buvo atlikta detali sąnaudų analizė, aiškiau apibrėžti veiklos prioritetai, optimizuoti administraciniai kaštai ir atsakingiau vertinami finansiniai įsipareigojimai.
Prie stabilizavimo prisidėjo ir papildomi finansiniai šaltiniai bei partnerystės. Asociacija sulaukė paramos iš LMC, sudarė bendradarbiavimo sutartį su VIADA, taip pat užmezgė partnerystę su „Ford“ ir gavo paramą iš DKV. Be to, kreiptasi į vežėjų bendruomenę, kviečiant skirti 0,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio asociacijos veiklai.
Organizacijos vertinimu, sustiprintas finansinis pagrindas leidžia stabiliau planuoti veiklą, aktyviau atstovauti narių interesams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu bei operatyviau reaguoti į transporto sektoriaus iššūkius.
Įstrigę vežėjai ruošia ieškinį Vyriausybei
Dar sausio pradžioje daugiau nei 100 Baltarusijoje įstrigusių vežėjų pareiškė apie savo planus teikti grupinį ieškinį Lietuvos Vyriausybei dėl patirtų nuostolių. „Linava“ tuomet pranešė, kad transporto bendrovės svarsto teisinius veiksmus, siekdamos kompensacijos už įstrigusias transporto priemones ir patiriamas finansines pasekmes. Pasak asociacijos vadovybės, pirmiausia bus siekiama sprendimų dialogo keliu, bendradarbiaujant su teisininkais, tačiau neatmetama ir bylinėjimosi galimybė.
Premjerė Inga Ruginienė į tokius planus reagavo pareikšdama, kad galimi ieškiniai turėtų būti nukreipti ne į Lietuvos Vyriausybę, o į Baltarusiją, kuri, jos teigimu, ir yra atsakinga už transporto priemonių sulaikymą. Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad prieš keliant reikalavimus būtina atlikti tikslią įstrigusių vilkikų inventorizaciją ir turėti aiškius duomenis apie patirtą žalą. Anot jos, tik tuomet galima kalbėti apie atsakomybę ir realius nuostolių dydžius.
