Skardžius: prieš žadant pigesnę šilumą reikia atsakyti, kiek sumažės vilniečių sąskaitos
Ar vilniečiai iš tiesų už šildymą mokės mažiau, ar dar kartą išgirs pažadą, kuris gražiai atrodo tik oficialiuose pranešimuose? Tokį klausimą kelia Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius, reaguodamas į „Ignitis grupės“ sprendimą parduoti dalį Vilniaus kogeneracinės jėgainės akcijų užsienio investuotojui. Nors sandoris pristatomas kaip strateginė pergalė – pritrauktas partneris, įvykdyti Europos Komisijos reikalavimai, o ateityje esą mažės šildymo kainos – politikas ragina į šiuos pažadus žiūrėti atsargiai.
„Vilniečiams vėl žadama pigesnė šiluma. Klausimas tik vienas – kelintą kartą?“ – savo komentare pabrėžia A. Skardžius[1].
Jo teigimu, pastaraisiais metais gyventojai jau ne kartą girdėjo, kad energetikos pertvarkos ilgainiui sumažins kainas, tačiau realybėje daliai jų tai reiškė išaugusias sąskaitas, sudėtingus tarifus ir didėjantį nepasitikėjimą sistema.
Todėl ir šįkart, anot politiko, svarbiausia ne deklaracijos apie investicijas ar tarptautinį pasitikėjimą, o konkretūs atsakymai – kiek realiai sumažės vilniečių sąskaitos už šildymą ir kada tai įvyks.
Pusė projekto privačiam fondui: kas už tai sumokės?
A. Skardžius kelia ir esminius klausimus dėl projekto struktūros bei naudos paskirstymo. Jo teigimu, jei projektas toks sėkmingas, būtina aiškiai paaiškinti, kodėl beveik pusė jo perduodama privačiam fondui ir kokią įtaką tai turės vartotojams.
„Priminsiu, jėgainė statyta naudojant europines lėšas, skolintus pinigus ir sistemą, kurią iš esmės išlaiko vartotojai. Todėl natūralu klausti – kas gaus tikrąją naudą? Kiek pelno iš VKJ iškeliaus už Lietuvos ribų? Ar investuotojo grąža įskaičiuota į tarifus? Kas atsakys, jei projektas po 10 metų taps ekonomiškai nepalankus? Na, o pats pagrindinis klausimas – kodėl strateginė infrastruktūra dalinai privatizuojama po ES subsidijų?“ – teiravosi A. Skardžius.
Be to, jis atkreipia dėmesį į viešai akcentuojamą jėgainės vertės augimą, kuris pristatomas kaip finansinė sėkmė. Tačiau energetikos sektoriuje didesnė turto vertė dažnai reiškia ir didesnę leidžiamą grąžą, o tai gali atsispindėti tarifuose. Kitaip tariant, kuo brangesnė infrastruktūra įvertinama popieriuje, tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui už ją sumokės vartotojai.
Pasak A. Skardžiaus, energetikos sektorius šiandien susiduria su pasitikėjimo krize – įmonės kalba investuotojų kalba apie kapitalo vertę ir strategines partnerystes, o gyventojai laukia paprasto atsakymo, kiek teks mokėti. Todėl strateginė sėkmė, jo teigimu, turi būti įrodoma ne prezentacijose, o realiose vilniečių sąskaitose, nes sostinės priklausomybė nuo vieno milžiniško projekto jau tampa ir socialinės rizikos klausimu.
49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės – šveicarų fondui
Kaip skelbta, „Ignitis grupė“ susitarė parduoti 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės akcijų Šveicarijos „Quaero Capital“ valdomam infrastruktūros fondui už 120 mln. eurų. Visas jėgainės nuosavas kapitalas sandoryje įvertintas 244 mln. eurų – 110 mln. eurų bus išmokėta iškart, dar 10 mln. eurų priklausys nuo veiklos rezultatų.
Užbaigti sandorį planuojama 2026 metų antrąjį ketvirtį, o „Ignitis grupė“ išlaikys kontrolinį 51 proc. akcijų paketą. Šiuo žingsniu įgyvendinamas dar 2018 metais Europos Komisijos iškeltas reikalavimas pritraukti privatų investuotoją, siekiant galutinai užtikrinti 138 mln. eurų ES paramą.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė finansuota mišriu modeliu – 52 mln. eurų sudarė „Ignitis grupės“ nuosavos lėšos, taip pat panaudota ES parama ir daugiau nei 200 mln. eurų bankų paskolų. Jėgainė vienu metu gamina šilumą ir elektrą, naudodama atliekas bei biokurą, ir gali patenkinti apie pusę sostinės centralizuotos šilumos poreikio. Pasak bendrovės vadovo Dariaus Maikštėno, pritrauktas investuotojas sudarys sąlygas ES paramą panaudoti mažinant šildymo kainas vilniečiams.
Sausio šalčiai kirto per kišenę: kai kam už šildymą teko mokėti iki 500 eurų
Tuo tarpu sausio speigas skaudžiai kirto per gyventojų pinigines – daliai jų šildymo sąskaitos išaugo beveik dvigubai. Ypač tai pajuto šilumos siurblius naudojantys individualių namų savininkai. Dėl didelio šalčio šių įrenginių efektyvumas sumažėjo, dalis jų įjungė elektrinius tenus, o išaugusi elektros paklausa pakėlė kainas rinkoje. Kai kurių namų ūkių išlaidos už šildymą sausį pasiekė 400–500 eurų.
Vilniaus rajone gyvenanti 200 kv. metrų namo savininkė skaičiuoja, kad vietoje apie 280 eurų gruodį sausį sumokėjo daugiau nei 400 eurų, nors namuose palaikoma tik 19 laipsnių temperatūra. Ekspertai pabrėžia, kad šis šaltasis laikotarpis parodė – šilumos siurbliai nėra vienodai pigus sprendimas visomis oro sąlygomis.
Išaugusias sąskaitas pajuto ir daugiabučių gyventojai. Už keturių kambarių buto šildymą viena skaitytoja sumokėjo 306 eurus, kai gruodį mokėjo 170 eurų, kiti už mažesnius būstus sulaukė beveik dvigubų sumų. Sausį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje augo apie 11 proc., o kai kur – ir daugiau nei penktadaliu, prie to prisidėjo ir panaikinta PVM lengvata.
Iš didžiųjų miestų išsiskyrė Šiauliai, kur šiluma išliko pigiausia – 7,79 cento už kilovatvalandę. Miesto meras tai sieja su savivaldybės valdomu modeliu, kainų „lubomis“ ir pelno nesiekimu, teigdamas, kad galutinė sąskaita dažnai priklauso ne tik nuo rinkos, bet ir nuo politinių sprendimų.
