Konfliktas su „Anthropic“ parodė, kad nacionalinis saugumas negali būti verslo įkaitas
Prezidentas Donaldas Trumpas nurodė federalinėms agentūroms nutraukti „Anthropic“ dirbtinio intelekto technologijų naudojimą po to, kai ši bendrovė atsisakė suteikti Pentagonui plačią prieigą nacionalinio saugumo reikmėms. Baltieji rūmai tai įvardijo kaip principinį klausimą – valstybė negali būti priklausoma nuo įmonės, kuri kelia ultimatumus gynybos srityje. Tai buvo aiškus signalas, kad strateginiai sprendimai bus priimami Vašingtone, o ne Silicio slėnyje.[1]
„Anthropic“ argumentavo, kad jos modeliai neturėtų būti naudojami masinei vidaus stebėsenai ar visiškai autonominiams ginklams. Pentagonas atsakė paprastai – kariuomenė veikia pagal įstatymus, o technologijų tiekėjai negali diktuoti, kaip bus naudojami jų produktai nacionalinio saugumo srityje. Kai susitarimas nebuvo pasiektas iki nustatyto termino, administracija ėmėsi veiksmų.
Ši istorija atskleidė platesnę problemą: kas iš tikrųjų sprendžia, kaip bus naudojamos naujosios technologijos? Demokratinėje valstybėje atsakomybė tenka išrinktai valdžiai. Prezidento sprendimas šiuo atveju buvo aiškus – saugumas negali tapti derybų objektu.[2]
„OpenAI“ susitarimas su Pentagonu parodė, kad galima suderinti gynybą ir piliečių teises
Po konflikto su „Anthropic“ kita technologijų bendrovė – „OpenAI“ – paskelbė sudariusi sutartį su Gynybos departamentu. Iš pradžių joje buvo numatyta, kad dirbtinis intelektas gali būti naudojamas visiems teisėtiems tikslams. Tačiau po viešų diskusijų sutartis buvo papildyta aiškiomis nuostatomis dėl piliečių apsaugos.
Dokumente įrašyta, kad sistema negali būti sąmoningai naudojama JAV piliečių vidaus masinei stebėsenai. Taip pat draudžiamas tyčinis sekimas ar komerciškai įsigytų asmens duomenų naudojimas tokiems tikslams. Kitaip tariant, buvo aiškiai pasakyta – technologijos stiprina valstybę, bet jos negali būti nukreiptos prieš savo žmones.
„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas viešai pabrėžė, kad pilietinių laisvių apsauga yra esminis principas. Jis taip pat nurodė, jog Pentagonas patikino, kad ši technologija nebus naudojama žvalgybos agentūrose, tokiose kaip Nacionalinė saugumo agentūra. Tai svarbus patikinimas tiems, kurie baiminasi perteklinės valdžios kontrolės.
Technologijos turi tarnauti valstybei, o valstybė – savo piliečiams
Dirbtinis intelektas šiandien yra daugiau nei verslo įrankis – tai strateginė galia. Valstybė, kuri jo nekontroliuoja, rizikuoja atsilikti ir prarasti saugumo pranašumą. Todėl sprendimas užtikrinti, kad pažangiausi modeliai būtų prieinami JAV gynybai, yra logiškas ir būtinas.
Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad sutartyje atsirado aiškūs saugikliai. Demokratinėje visuomenėje saugumas negali būti kuriamas laisvės sąskaita. Jei technologija naudojama valstybės apsaugai, ji neturi tapti įrankiu stebėti ar kontroliuoti savo piliečius.
Galutinis rezultatas – stipresnė gynyba ir aiškiai apibrėžtos ribos. Prezidento sprendimai šioje situacijoje parodė, kad galima derinti technologinę pažangą su konstitucinėmis vertybėmis. O tai paprastam žmogui reiškia viena – valstybė stiprina saugumą, bet nepamiršta, kam ji tarnauja.
