V. Orbanas apkaltino Zelenskį koordinuotu veikimu prieš jo vyriausybę
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad Ukrainos sprendimas blokuoti naftos tiekimą nėra atsitiktinis ir esą yra dalis koordinuoto plano nuversti jo vadovaujamą „patriotinę vyriausybę“.
„Tai ne atsitiktinumas. Ukrainos naftos blokada yra koordinuotų pastangų pašalinti Vengrijos patriotinę vyriausybę dalis“, – rašė V. Orbánas.
Savo įraše jis tiesiogiai paminėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, opozicinę „Tisza“ partiją ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, teigdamas, kad šie „rezga intrigas ir tampo už virvučių“.
„Balandį vengrai turi pasirinkti partiją, kuri kovoja už juos, o ne intrigantus, remiamus Briuselio ir Kyjivo“, – pridūrė Vengrijos premjeras.
Šie pareiškimai interpretuojami kaip kaltinimai išorinėms jėgoms bandant daryti įtaką Vengrijos vidaus politikai.
Energetikos ginčas dėl „Družbos“ naftotiekio tapo nauju konflikto židiniu
V. Orbano pareiškimai pasirodė įsibėgėjus ginčui dėl „Družbos“ naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tiekiama Vengrijai ir Slovakijai. Tiekimas nutrūko sausio 27 dieną po to, kai, Kyjivo teigimu, vakarinėje Ukrainos dalyje per Rusijos atakas buvo apgadinta naftotiekio įranga.
Budapeštas ir Bratislava tvirtina, kad tiekimo atnaujinimas užsitęsė pernelyg ilgai ir kaltina Ukrainą vilkinimu. Tuo metu Ukraina pabrėžia, kad infrastruktūra buvo pažeista karo veiksmų metu ir remontas negali būti atliktas akimirksniu.
Vengrijos premjeras kreipėsi į Europos Sąjungą, siūlydamas suformuoti „faktų nustatymo misiją“, kurioje dalyvautų Vengrijos ir Slovakijos deleguoti ekspertai. Orbánas laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui pasiūlė įvertinti realią žalą ir teigė, kad tai galėtų padėti išspręsti ginčą bei atlaisvinti kai kuriuos finansinius sprendimus ES lygiu.
Šis energetinis ginčas jau turėjo politinių pasekmių – Vengrija blokavo naujas sankcijas Rusijai ir ES finansinę pagalbą Ukrainai.[1]
Artėjant balandžio 12-osios rinkimams Vengrijoje, apklausos rodo įtemptą kovą
Vengrijoje artėjant balandžio 12-osios parlamento rinkimams politinė atmosfera kaista. Naujausia tyrimų instituto „Median“ apklausa rodo, kad opozicinė „Tisza“ partija lenkia valdančiąją „Fidesz“ 11 procentinių punktų tarp visų rinkėjų ir net 20 punktų tarp apsisprendusiųjų. Tarp tvirtai balsuoti ketinančių respondentų „Tisza“ surinko 55 proc., o „Fidesz“ – 35 proc.
Vis dėlto „Median“ duomenys Vengrijoje vertinami nevienareikšmiškai – valdžios atstovai ir dalis analitikų šį institutą yra kritikavę dėl tendencingumo. Tuo pat metu „Nézőpont“ instituto paskelbta apklausa rodo priešingą tendenciją: pagal jų tyrimą „Fidesz“ pirmauja 45 proc. prieš 40 proc. „Tisza“.[2]
Reaguodamas į „Median“ paskelbtus rezultatus, Viktoras Orbánas socialiniuose tinkluose ironizavo apie instituto vadovą. Tuo pat metu Vengrijos vyriausybė paskelbė apie saugumo priemonių stiprinimą – kariuomenės dislokavimą prie svarbiausių energetikos objektų bei dronų skrydžių draudimą rytinėje šalies pasienio zonoje.
Premjero teigimu, tokie veiksmai būtini dėl galimų Ukrainos „sabotažo akcijų“ ir energetinio saugumo rizikų, susijusių su sustabdytu tiekimu per „Družbos“ naftotiekį. Vyriausybė situaciją vertina kaip potencialią grėsmę kritinei infrastruktūrai.
Opozicija ir dalis analitikų mano, kad sprendimai gali turėti ir politinį kontekstą, artėjant rinkimams. Pats V. Orbanas atmeta spekuliacijas apie galimą nepaprastosios padėties įvedimą ar rinkimų atidėjimą, pabrėždamas, kad priemonės yra prevencinio pobūdžio.
Tuo metu opozicinės „Tisza“ partijos lyderis Péteris Magyaras pareiškė sieksiantis dviejų trečdalių daugumos parlamente, teigdamas, kad tik tokia pergalė leistų įgyvendinti platesnes politines reformas.
