Kuveite per klaidą numušti trys JAV naikintuvai – įtariamas „draugiškos ugnies“ incidentas
Kuveite pirmadienį sudužo trys JAV naikintuvai F-15E „Strike Eagle“. JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad orlaiviai buvo numušti Kuveito oro gynybos sistemų per, kaip įvardyta, „akivaizdų draugiškos ugnies incidentą“.
Nelaimė įvyko aktyvių kovinių veiksmų metu, kai regione buvo fiksuojamos Irano raketų, dronų ir aviacijos atakos. Pasak JAV kariuomenės, naikintuvai vykdė užduotis operacijoje „Epic Fury“, nukreiptoje prieš Irano karinius pajėgumus.
Visi šeši įgulos nariai katapultavosi ir buvo saugiai išgelbėti. Jie perkelti į ligoninę apžiūrai, jų būklė stabili. Kuveito gynybos ministerija patvirtino glaudų koordinavimą su JAV ir pradėtą incidento tyrimą.
Vaizdo įrašai, kuriuos analizavo tarptautinė žiniasklaida, rodo degantį naikintuvą, krentantį netoli JAV Ali Al Salemo oro bazės, taip pat pilotą, nusileidusį parašiutu dykumos teritorijoje. Incidentas laikomas vienu rimčiausių netyčinių karinių epizodų nuo konflikto pradžios.
Izraelis įsakė evakuoti 18 Libano gyvenviečių, teigdamas, kad jose veikia „Hezbollah“
Izraelio kariuomenė paskelbė priverstinę 18 kaimų ir miestelių pietų Libane evakuaciją. Anot kariuomenės, šios teritorijos esą naudojamos „Hezbollah“ veiklai, todėl civiliai raginami nedelsiant palikti namus dėl saugumo.
Šis sprendimas priimtas po to, kai Izraelis smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams ir taikiniams Libano pietuose. Smūgiai surengti po naktinės „Hezbollah“ atakos prieš Izraelį. Libano sveikatos pareigūnai skelbia, kad nuo atsinaujinusių karo veiksmų žuvo daugiau nei 30 žmonių, dar 149 buvo sužeisti.
Izraelio kariuomenė taip pat pranešė, kad per naktinį smūgį Beirute buvo nukautas Husseinas Makledas, kuris, Izraelio teigimu, vadovavo „Hezbollah“ žvalgybos štabui. Kariuomenė nurodė, kad jis žuvo per tikslų smūgį Libano sostinėje. „Hezbollah“ kol kas šios informacijos viešai nepatvirtino.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus regione. „Mes raginame nedelsiant nutraukti karo veiksmus visoms šalims“, – teigiama ministerijos pareiškime. Taip pat pabrėžta: „Bet kokie išpuoliai prieš civilius objektus, nesvarbu, ar Irane, ar arabų šalyse, yra nepriimtini.“
Libano vyriausybė paskelbė nedelsiant uždraudžianti „Hezbollah“ karinę ir saugumo veiklą
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas pirmadienį pareiškė, kad valstybė „visiškai atmeta bet kokias karines ar saugumo operacijas, pradėtas iš Libano teritorijos už jos teisėtų institucijų ribų“. Toks pareiškimas paskelbtas po ministrų kabineto posėdžio, reaguojant į sparčiai blogėjančią saugumo situaciją regione.
Premjeras informavo, kad vyriausybė nusprendė „nedelsdama uždrausti visą „Hezbollah“ saugumo ir karinę veiklą, laikydama ją neteisėta, ir įpareigoti grupuotę perduoti savo ginklus Libano valstybei bei apriboti savo veiklą politinėje sferoje“. Tai – vienas griežčiausių oficialių Beiruto sprendimų „Hezbollah“ atžvilgiu per pastaruosius metus.
Vyriausybės pareiškime taip pat teigiama, kad „Hezbollah“ veiksmai buvo laikomi ministrų kabineto sprendimų pažeidimu. Kartu pabrėžta, kad Libanas yra „visiškai pasirengęs atnaujinti derybas dalyvaujant civiliams ir su tarptautine parama“ bei paragintos paliaubų susitarimą remiančios šalys „gauti aiškų Izraelio įsipareigojimą nutraukti karo veiksmus prieš Libaną“.
Po dronų atakos sustabdytas vienas svarbiausių Saudo Arabijos naftos objektų Ras Tanura
Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“ sustabdė Ras Tanura naftos perdirbimo gamyklos veiklą po to, kai objekte kilo gaisras, kaip pranešama, dėl dronų atakos. Ras Tanura kompleksas, esantis Rytų provincijoje prie Persijos įlankos pakrantės, yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto terminalų ir reikšminga perdirbimo infrastruktūros dalis. Gamykla per dieną apdoroja apie 550 tūkst. barelių naftos. Po atakos laikinai sustabdytas ir naftos pakrovimas.
Rinkos į incidentą sureagavo greitai. „Brent“ rūšies nafta pakilo beveik iki 80 JAV dolerių už barelį. 11.51 val. JAE laiku ji buvo prekiaujama po 79,56 dolerio. Ras Tanura uostas aptarnauja reikšmingą dalį Saudo Arabijos žaliavinės naftos eksporto. Iš čia kroviniai dažniausiai keliauja į pagrindines rinkas Europoje ir Azijoje, įskaitant Kiniją, Japoniją bei Pietų Korėją.
Kompleksas apdoroja naftą iš kai kurių didžiausių karalystės telkinių, tarp jų – Ghawaro, kuris laikomas didžiausiu konvenciniu naftos telkiniu pasaulyje. Taip pat naudojama žaliava iš Abkaiko ir Khuraiso telkinių. Pastarieji buvo tapę taikiniu 2019 metais, kai atakos laikinai sumažino Saudo Arabijos naftos gavybą perpus ir sukėlė didžiausią kainų šuolį nuo 1990-ųjų Persijos įlankos karo.
Europa ruošiasi gynybai, Iranas plečia smūgius regione
Konfliktui plečiantis, į situaciją vis aktyviau įsitraukia ir Europos valstybės. Prancūzija pareiškė esanti pasirengusi ginti Persijos įlankos šalis ir Jordaniją, jei Irano atakos tęsis. Užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pabrėžė, kad Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Bahreinas, Kuveitas, Omanas, Irakas ir Jordanija buvo „įtrauktos į karą, kurio nepasirinko“, todėl Paryžius yra pasiruošęs dalyvauti jų gynyboje pagal kolektyvinės gynybos principus.
Bendrame pareiškime Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė pasmerkė Irano raketų ir dronų atakas prieš regiono šalis bei perspėjo, kad gali imtis „būtinų ir proporcingų gynybinių veiksmų“, jei smūgiai nesiliaus. Tuo pat metu Vokietija pabrėžė nedalyvausianti JAV ir Izraelio atakose prieš Iraną, tačiau jos kariai gintųsi, jei būtų užpulti Jordanijoje ar Irake.
Iranas tuo metu toliau plečia atsakomąją kampaniją. Revoliucinė gvardija paskelbė, kad raketomis taikėsi į Izraelio premjero Benjamino Netanyahu biurą ir Izraelio karinių oro pajėgų vadovybę. Taip pat pranešta apie atakas prieš JAV Ali Al Salemo oro bazę Kuveite bei laivus Indijos vandenyne.
Persijos įlankoje smūgiai pasiekė ir energetikos infrastruktūrą – Saudo Arabijos Ras Tanuros naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, nors valdžia teigia, kad tiekimas vidaus rinkai nenutrūko. Bahreino uoste į laivą pataikė sviediniai, kilo gaisras, tačiau aukų išvengta.
Irake nauji smūgiai sudrebino bazes, susijusias su Irano remiamomis grupuotėmis, o virš Arbilio oro uosto perimti dronai. Irano Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad per dvi dienas trunkančius JAV ir Izraelio smūgius šalyje jau žuvo 555 žmonės.
Tuo pat metu Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi perspėjo apie galimą branduolinės avarijos riziką, jei karinė eskalacija tęsis, nors kol kas duomenų apie pažeistus Irano branduolinius objektus nėra.
Konfliktas išplito į Libaną, Iranas atsisako derėtis su JAV
Jeruzalėje vėl girdėti sprogimai po Irano perspėjimų apie raketų smūgius. Sprogimai taip pat užfiksuoti Dubajuje, Abu Dabyje, Dohoje ir Manamoje. Irano raketos ir dronai taikosi į Izraelį bei JAV objektus regione.
„Hezbollah“ paleido raketas į Izraelio priešraketinės gynybos objektus, teigdama, kad tai atsakas į ajatolos Ali Khamenei žūtį. Izraelis pradėjo plataus masto oro smūgius pietiniame Beirute ir pietų Libane. Dešimtys tūkstančių civilių traukiasi iš namų.
Irano saugumo vadovas Ali Larijani pareiškė, kad Teheranas „nesiderės su Jungtinėmis Valstijomis“ ir apkaltino Donaldą Trumpą destabilizavus regioną. Tuo metu D. Trumpas pakartojo, kad operacija tęsis „kol bus pasiekti visi tikslai“ ir įspėjo apie galimas naujas JAV aukas.
Jungtinė Karalystė leido JAV naudotis britų bazėmis gynybinėms operacijoms prieš Irano raketas. Pranešta apie lėktuvo incidentą virš Kuveito, tačiau oficialių detalių apie priklausomybę ar priežastis kol kas nėra.
Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų Akrotiri bazė Kipre tapo įtariamo drono atakos taikiniu. Žalos mastas minimalus, aukų nepranešama. Nors Jungtinė Karalystė formaliai nedalyvauja puolime prieš Iraną, šis incidentas rodo, kad konfliktas jau palietė NATO valstybės karinę infrastruktūrą.
Aukos kovo 2 d. duomenimis:
- Žuvo mažiausiai 153 Irano piliečiai (pagal skelbiamus duomenis);
- Izraelyje žuvo mažiausiai 12 žmonių;
- Žuvo 3 JAV kariai;
- Libane per Izraelio smūgius žuvo bent 31 žmogus;
- Šimtai sužeistų abiejose pusėse.
Naftos kainos šoktelėjo, atšaukta tūkstančiai skrydžių. Diplomatinės pastangos faktiškai sustojusios. JAV kalba apie tikslą pakeisti režimą Teherane, tačiau aiškaus „dienos po“ plano kol kas nepateikia.
Kovo 1 dieną, Trumpas interviu metu užsiminė, kad karinė kampanija gali tęstis „keturias savaites ar mažiau“.
2-oji karo diena: pirmosios JAV aukos ir smūgiai Teherano centre
Izraelis pirmą kartą nuo operacijos pradžios smogė „Teherano širdyje“, taikydamasis į karinius objektus. JAV karinės jūrų pajėgos paskelbė nuskandinusios Irano karo laivą.
Kovo pirmą dieną Pentagonas patvirtino ir, kad žuvo trys JAV kariai, penki sunkiai sužeisti. Tai pirmosios amerikiečių aukos operacijoje „Epic Fury“. D. Trumpas pripažino, kad aukų gali būti daugiau.
Iranas paleido naują raketų bangą į Izraelį. Netoli Jeruzalės per balistinės raketos smūgį žuvo devyni žmonės. Sprogimai taip pat sudrebino Dubajų, Dohą ir Manamą.
Iranas paskelbė apie trijų narių laikinąją vadovybės tarybą po Khamenei žūties. Irano valstybinė žiniasklaida skelbia, kad per smūgį mergaičių mokyklai žuvo daugiau nei 100 žmonių.
JT generalinis sekretorius paragino nutraukti smūgius ir grįžti prie derybų. Tačiau tiek Vašingtonas, tiek Teheranas kol kas rodo pasirengimą tęsti karinę kampaniją.
Vasario 28 d. : JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto operaciją
JAV pradėjo operaciją „Epic Fury“, Izraelis – „Roaring Lion“. JAV vadina tai taikos siekimu, naudojant jėgą. Smūgiai nukreipti į Irano branduolinius objektus, balistinių raketų bazes, karinę infrastruktūrą ir aukščiausią vadovybę.
Per pirmąją ataką žuvo aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei ir dešimtys aukšto rango pareigūnų. Smūgiuose naudoti B-2 bombonešiai, naikintuvai, lėktuvnešiai ir valdomos raketos.
Vašingtonas signalizuoja, kad operacijos tikslas nėra vien karinių objektų neutralizavimas. Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog dauguma galimų ajatolos Khamenei įpėdinių „buvo eliminuoti per pirmąją ataką“. Tai rodo, kad smūgiai buvo nukreipti ir į politinę bei karinę Irano vadovybę.
Oficialiai kalbama apie grėsmės branduoliniams pajėgumams neutralizavimą, bet iš oficialių JAV pranešimų aišku, kad taip siekiama gilesnių pokyčių Teherane. Kol kas JAV nepateikė aiškaus plano, kas turėtų sekti po galimo režimo silpnėjimo, bet operacijos tikslu įvardijamas siekis sunaikinti Irano režimą, panaikinti branduolinę grėsmę.
Iranas atsakė paleisdamas apie 40 balistinių raketų į Izraelį. Dauguma buvo perimtos, tačiau tuo pat metu dronų ir raketų atakos pasiekė JAV objektus Bahreine, Kuveite, Saudo Arabijoje, JAE, Katare, Omane ir Irake.
Artimųjų Rytų oro erdvė pradėta uždarinėti, o Iranas pagrasino trikdyti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Konfliktas iš karto įgavo regioninį mastą.
