JAV pradėjo plataus masto operaciją Epic Fury: pirmieji smūgiai įžiebė konfliktą
Vasario 28-ąją JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), prezidento nurodymu, pradėjo operaciją „Epic Fury“. Pirmieji smūgiai buvo suduoti 1:15 val. JAV rytų laiku, taikantis į Irano režimo saugumo struktūras. Taikiniais tapo Revoliucinės gvardijos vadavietės, oro gynybos sistemos, raketų ir dronų paleidimo vietos bei kariniai aerodromai.[1]
Pasak CENTCOM vado admirolo Brado Cooperio, prezidentas „įsakė imtis ryžtingų veiksmų“, o JAV kariai „atsiliepė į kvietimą“. Per pirmąsias operacijos valandas buvo panaudota precizinė ginkluotė iš oro, jūros ir sausumos, o taip pat pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudoti vienkartiniai atakos dronai. Skelbiama, kad tai – didžiausia JAV karinės galios koncentracija regione per ištisą kartą.
Iš pradžių Vašingtonas pranešė apie sėkmingą gynybą nuo šimtų Irano raketų ir dronų, tačiau vėliau patvirtinta, kad žuvo trys JAV kariai, dar penki sunkiai sužeisti. Prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad aukų gali būti daugiau. Tai reiškia, kad konfliktas iš ribotos operacijos sparčiai virsta ilgalaike karine kampanija.
Iranas atsako smūgiais, o konfliktas išplito regione: nuo Tel Avivo iki Dubajaus
Iranas pradėjo plataus masto atsakomąją ataką prieš Izraelį ir JAV karines bazes Persijos įlankos regione. Oro pavojaus sirenos kaukė Tel Avive ir Jeruzalėje, sprogimai girdėti Dubajuje, Dohoje, Manamoje ir Abu Dabyje. Dalis raketų buvo perimta, tačiau smūgiai pasiekė civilinę infrastruktūrą – oro uostus, gyvenamuosius rajonus ir net diplomatinius objektus.
Bahreine patvirtinta pirmoji žūtis nuo Irano atakų pradžios, Jungtiniuose Arabų Emyratuose sužeisti civiliai. Katare pranešta apie dešimtis paleistų raketų ir dronų, dalis jų pasiekė taikinius. Dūmai kilo netoli JAV ambasados Kuveite, o britų karinė bazė Kipre taip pat tapo įtariamo drono smūgio taikiniu.[2]
Tuo pat metu Izraelis išplėtė operacijas prieš „Hezbollah“ Libane. Izraelio smūgiai Beirute ir pietų Libane, oficialiais duomenimis, nusinešė mažiausiai 31 gyvybę, sužeista beveik 150 žmonių. Regionas atsidūrė situacijoje, kai konfliktas tarp Vašingtono ir Teherano faktiškai įtraukė kelias valstybes ir kelis frontus.
Regionas balansuoja ant platesnio karo ribos, o pasekmės jau juntamos visame pasaulyje
Naftos kainos šoktelėjo vos atsidarius Azijos rinkoms, oro erdvė virš Persijos įlankos dalinai uždaryta, tūkstančiai keleivių įstrigo oro uostuose. Jungtinė Karalystė pradėjo precedento neturinčią konsulinę operaciją, siekdama pasirengti galimai šimtų tūkstančių savo piliečių evakuacijai. Persijos įlankos valstybės skubiai koordinuoja bendrą atsaką, pabrėždamos, kad regiono stabilumas yra pasaulinės ekonomikos ramstis.[3]
Iranas pareiškė, kad su Jungtinėmis Valstijomis nesiderės, nors Vašingtonas signalizuoja apie galimą dialogą su naująja Irano vadovybe. Tuo pat metu JAV ir jų sąjungininkai kaltina Teheraną beatodairišku civilių taikymu. Situacija tampa ne tik karine, bet ir geopolitine akistata dėl galios balanso Artimuosiuose Rytuose.
Kiekviena nauja auka kelia politinę įtampą ir Vašingtone. Prezidentui Trumpui tai reiškia augančią vidaus spaudimo bangą, nes ilgalaikė kampanija neišvengiamai pareikalaus daugiau resursų ir galių. Regionas šiandien gyvena tarp dviejų scenarijų – riboto konflikto su aiškiomis ribomis arba plataus karo, kurio pasekmės peržengtų Artimųjų Rytų ribas.
