Spaudimas pasiteisino? EK ragina Ukrainą spartinti remontą ir siekia išvengti tolesnės politinės eskalacijos
Europos Komisija pareiškė, kad Kroatijoje prasidedantis „Adria“ (JANAF) naftotiekis šiuo metu yra realiausia alternatyva aprūpinti Vengriją ir Slovakiją nafta, kol bus sutvarkytas per Ukrainą einantis „Družba“ vamzdynas. Toks vertinimas pateiktas po Briuselyje surengto techninių ekspertų susitikimo, kuriame dalyvavo visų ES valstybių narių atstovai.
„Družba“ vamzdynas buvo smarkiai apgadintas sausio 27 dieną per ataką, kuri, Ukrainos teigimu, buvo Rusijos smūgis. Tiekimas į Vengriją ir Slovakiją, kurios vis dar naudojasi išimtimi ES sankcijų režime ir importuoja rusišką naftą vamzdynu, buvo sustabdytas.[1]
Abi šalys apkaltino Ukrainą vilkinimu ir paskelbė politines atsakomąsias priemones. Vengrija prabilo apie sankcijų paketo Rusijai blokavimą, ne karta pasinaudojo savo veto teise, argumentuodami, kad sprendimai naudingi Ukrainai neturėtų būti ES prioritetu vietoj narių gerovės.
Europos Komisija paragino Kyjivą paspartinti remonto darbus ir sumažinti įtampą, kuri jau turėjo rimtų pasekmių – Vengrija blokavo ir svarbią 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai. Briuselis pabrėžia, kad energetinis saugumas turi būti užtikrintas, tačiau kartu siekia išlaikyti paramą Kyjivui.
Kroatijos „Adria“ vamzdynas gali patenkinti poreikį bet ginčas dėl rusiškos naftos išlieka
Kroatijos operatorius JANAF pareiškė esąs pasirengęs patenkinti visą metinį Slovakijos ir Vengrijos perdirbimo gamyklų poreikį. Pasak įmonės, per „Adria“ jau tiekiama ne rusiška žaliava, o iki balandžio planuojami dar keli kroviniai. Europos Komisija patvirtino, kad alternatyvus tiekimas veikia ir šiuo metu nėra tiesioginės grėsmės ES energetiniam saugumui.
Vis dėlto Vengrija ir Slovakija pabrėžia, kad jų ekonomikos remiasi pigesne rusiška nafta, kurią jos turi teisę importuoti pagal galiojančią sankcijų išimtį. Kroatija svarsto, ar galėtų teisėtai priimti rusišką žaliavą savo uoste, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Šis klausimas susijęs ir su galimomis JAV sankcijomis.[2]
Komisija atvirai teigia, kad ilgalaikis tikslas išlieka mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. „Jei galime rasti alternatyvų rusiškai naftai, tuo geriau“, – nurodė Komisijos atstovas. Tai atspindi platesnę ES strategiją iki 2027 metų visiškai atsisakyti rusiškos naftos importo.
Energetikos ginčas peržengė techninį lygį ir tapo politine krize
„Družba“ klausimas užgožė ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitą Kyjive, skirtą ketvirtosioms karo metinėms paminėti. Planuota paskelbti apie 90 mlrd. eurų paskolos galutinį patvirtinimą ir naujas sankcijas, tačiau sprendimai atidėti dėl Vengrijos veto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad remontas vyksta, tačiau jį apsunkina nuolatinės atakos prieš infrastruktūrą. „Kai remontuojame, Rusija vėl smogia“, – sakė jis, pabrėždamas saugumo rizikas ir žmonių sužeidimus. Ukraina taip pat pasiūlė svarstyti alternatyvų maršrutą per Odesos–Brody vamzdyną, nors tai laikoma vidutinės trukmės sprendimu.
Tuo metu Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas paskelbė apie karių dislokavimą svarbiausių energetikos objektų apsaugai ir bepiločių draudimą pasienio regione. Jis pareiškė, kad tiekimo sustabdymas turi politinių priežasčių ir atmetė galimybę, jog šalis būtų spaudžiama energetikos klausimu. Jis neatmeta ir galimybės, kad Ukraina gali smogti šalies energetikos objektams.
Susidariusi padėtis rodo, kad energetika šiame konflikte yra ne tik infrastruktūros, bet ir geopolitikos klausimas. Briuselis siekia išlaikyti vienybę ir užtikrinti tiekimą, Kyjivas susiduria su karo realijomis, o Budapeštas ir Bratislava gina savo ekonominius interesus. Artimiausios savaitės parodys, ar pragmatinis sprendimas leis atnaujinti tiekimą ir atblokuoti finansinius sprendimus, ar ginčas ir toliau gilins politinę įtampą Europos Sąjungoje.
