Bankai turės daugiau galių stabdyti sukčius: kas keisis gyventojams?
Vyriausybės spaudos konferencijoje, kurioje su premjerė Inga Ruginienė dalyvavo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pristatyti reikšmingi Mokėjimų ir vartojimo kredito įstatymų pakeitimai. Jie skirti stiprinti kovą su finansiniu sukčiavimu, kurio mastai Lietuvoje pastaraisiais metais išaugo kartais.
Kalbėdamas apie situaciją, G. Šimkus pasitelkė vaizdingą palyginimą: „Sukčiavimo apimtys, kurias jūs pristatėte, tai kaip plintantis gaisras.“ Pasak jo, siūlomų pakeitimų tikslas – suteikti finansų rinkai realius įrankius šį „gaisrą“ gesinti.
Lietuvos bankas parengė daugiau nei 20 įstatymų pakeitimų, kurie artimiausiu metu bus teikiami Finansų ministerijai, o vėliau – Seimui. Dalis jų galėtų įsigalioti jau šių metų lapkritį, sudėtingesni – 2027 metais.
Kada mokėjimas nebebus laikomas kliento patvirtintu?
Vienas esminių siūlomų pakeitimų susijęs su mokėjimo operacijos autorizavimu. Kaip spaudos konferencijoje pažymėjo G. Šimkus, praktikoje dažnai kyla ginčų, ar operacija iš tiesų buvo patvirtinta kliento valia.
„Vienas svarbiausių pokyčių yra susijęs su mokėjimo operacijos patvirtinimu, autorizavimu, kitaip tariant, nes praktikoje kyla nemažai ginčų – o kada mokėjimo operacija buvo iš tiesų patvirtinta?“ – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Siūloma aiškiai nustatyti, kad mokėjimo operacija nelaikoma autorizuota, jeigu ją inicijavo ne pats klientas arba ji buvo atlikta be jo sutikimo.
Pasak G. Šimkaus, tai itin svarbu, nes „didžioji dalis, beveik pusė paminėtų sukčiavimo atvejų yra susiję su kliento prisijungimo informacijos pavogimu ar autorizavimo duomenų išviliojimu“.
Tai reiškia, kad ateityje vertinant tokius atvejus būtų taikomi aiškesni standartai, o atsakomybės klausimas nebebūtų sprendžiamas vien pagal faktą, jog klientas suvedė patvirtinimo kodą.
Bankams būtų nustatoma pareiga stabdyti įtartinus pavedimus ir įtvirtinama galimybė susigrąžinti lėšas
Spaudos konferencijoje pristatyti pakeitimai numato ir didesnę finansų įstaigų atsakomybę aktyviai reaguoti į galimus sukčiavimo atvejus.
„Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjui kiltų pagrįstų įtarimų, kad viena ar kita mokėjimo operacija yra su sukčiavimo požymiais, jis privalėtų sustabdyti tokią operaciją arba atsisakyti ją vykdyti“, – sakė G. Šimkus.
Atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta: „To nepadarius, mokėjimo nesustabdžiusiai įstaigai reikėtų atlyginti vartotojo nuostolius.“
Šiuo metu bankai dažnai tik perspėja klientą apie galimą riziką, tačiau neturi aiškaus teisinio pagrindo sustabdyti operacijos, jei klientas primygtinai reikalauja ją vykdyti. Siūlomi pakeitimai šią situaciją pakeistų iš esmės.
Kitas reikšmingas pokytis susijęs su galimybe susigrąžinti sukčiams pervestas lėšas. Kaip teigė Lietuvos banko vadovas G. Šimkus, „jei į gavėjo sąskaitą pateko sukčiavimo būdu lėšos, mokėjimo paslaugų teikėjas galėtų jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui“.
Tai reikštų, kad atsirastų aiškesnis teisinis mechanizmas greitai reaguoti ir bandyti atkurti nukentėjusiojo padėtį, jei pinigai dar nėra galutinai pervesti ar išgryninti.
Numatoma griežtesnė kontrolė vartojimo kreditams
Pokyčiai paliestų ir vartojimo kreditų rinką. Lietuvos bankas siūlo įpareigoti kredito davėjus nesudaryti vartojimo kredito sutarties arba sustabdyti kredito išmokėjimą, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl sukčiavimo.
„Numatome, kad yra reikalinga sustiprinti kreditinio sukčiavimo prevenciją jau dabar“, – pabrėžė G. Šimkus.
Apibendrindamas siūlomus pakeitimus, jis išskyrė tris pagrindines kryptis: „Pirma, sustiprinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą ir tolygiau paskirstyti patiriamus nuostolius. Antra, aiškiau apibrėžti mokėjimo operacijų autorizavimo kriterijus. Na ir trečia – padidinti mokėjimo paslaugų teikėjų ir vartojimo kreditų davėjų atsakomybę.“
Jei Seimas pritars siūlomiems pakeitimams, dalis jų galėtų įsigalioti jau šių metų lapkritį, o sudėtingesni – 2027 metais.
