Kaunas įvardijamas kaip viena didžiausių potvynio rizikos zonų Lietuvoje
Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo aiškiai pasakyta, kad šiuo metu viena didžiausių galimų potvynio rizikų siejama su Kauno miestu ir Kauno rajonu. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas, kalbėdamas apie galimas ledo sangrūdas Neryje, pabrėžė:
„Didžiausias pavojus šitoj vietoj yra Kauno mieste“, – sakė V. Vitkauskas.
Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė taip pat priminė, kad Kaunas ir Kauno rajonas jau anksčiau buvo identifikuoti kaip didžiausios rizikos zona. Būtent šiame kontekste Kauno rajono savivaldybė kėlė klausimą, kokių konkrečių veiksmų valstybė imsis dar iki galimos ekstremalios situacijos paskelbimo.
Kauno rajono administracijos vadovas: savivaldybė jau padarė konkrečius darbus, bet valstybės priemonių trūksta
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris posėdyje teigė, kad savivaldybė jau įgyvendino konkrečias prevencines priemones, tačiau valstybės mastu realių intervencijų kol kas nėra.
„Tačiau ką noriu paminėti, kad realių prevencinių priemonių dėl potvynio rizikos padarinių sumažinimo šiai dienai nėra“, – sakė M. Rikteris.
Anot jo, Kauno rajone gyventojai informuoti, įrengtos garsinės sirenos, sužymėtos evakuacijos vietos, išdalinti smėlio maišai, supiltas laikinas 200 tonų pylimas, sudarytos sutartys su ilgastrielius kranus turinčiomis įmonėmis. Tuo metu dėl papildomų priemonių – durpių ar cheminių medžiagų barstymo, ledo sangrūdų sprogdinimo – Aplinkos apsaugos departamentas pateikė neigiamus atsakymus.
„Tai visi atsakymai šiai dienai yra neigiami. Prie tų priemonių svarstymo galima sugrįžti tik tuomet, kai bus paskelbta ekstremali situacija ir sprendimus paliekama priimti savivaldai“, – sakė M. Rikteris.
Nacionalinis krizių valdymo centras sako, kad sprendimai turi būti pagrįsti duomenimis ir koordinuojami
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas posėdyje pabrėžė, kad šiuo metu parengtas bendras veiksmų planas, o konkrečios priemonės turi būti taikomos tik įvertinus situaciją.
„Jeigu tas medžiagas išbersim bet kada, be be konsultacijos, koks bus oras, kokia bus temperatūra, kiek švies saulė, kiek bus vėjo ir kiek snigs ir lis, tai jos bus visiškai bergždžios ir išmesti pinigai“, – sakė V. Vitkauskas.
Jo teigimu, sprogdinimas ar tamsiųjų medžiagų barstymas yra kraštutinės priemonės, kurios turi būti taikomos tik tada, kai tai pagrįsta realiais duomenimis apie ledo storį, vandens lygį ir oro sąlygas. NKVC žada konsultuoti savivaldybes ir padėti nuspręsti, kada verta imtis vienų ar kitų veiksmų.
„Tai šitoj vietoj mes tikrai prisiimam tą lyderystę ir konsultuosim tiesiogiai savivaldą, kada vieną ar kitą priemonę taikyti ir kaip ją taikyti“, – sakė V. Vitkauskas.
Premjerė pareikalavo aiškumo, kokią konkrečią pagalbą valstybė gali suteikti savivaldybėms
Ministrė Pirmininkė posėdyje kėlė klausimą, kad savivaldybės turi aiškiai žinoti, kokių veiksmų gali tikėtis iš valstybės ir ką turi organizuoti pačios.
Ji akcentavo, kad komunikacija turi būti aiški, o rizikos zonose esančios teritorijos – gauti konkretų priemonių sąrašą. Pasak premjerės, iki penktadienio savivaldybės turi būti informuotos apie galimybes konkrečiose vietovėse.
NKVC pristatė keturių fazių planą – nuo pasirengimo iki ekstremalios situacijos ir evakuacijos. Posėdyje skambėjo skirtingi akcentai: savivaldybė kalbėjo apie jau atliktus darbus ir papildomų prevencinių veiksmų poreikį, tuo metu NKVC pabrėžė planavimą, koordinavimą ir sprendimų pagrįstumą duomenimis.
