Ar oro uostų kūno skeneriai tikrai saugūs? Tarp technologijos pažangos ir atsargumo principo
Praeidami saugumo patikrą oro uoste retas susimąsto, kaip tiksliai veikia kūno skeneriai. Tačiau pastaraisiais metais, prisiminus ankstesnius privatumo skandalus ir diskusijas apie spinduliuotę, klausimų vis dar kyla. Ar šie įrenginiai saugūs sveikatai? Ir ar šiandien jie iš tiesų veikia kitaip nei prieš dešimtmetį?
Technologijos iš tiesų pasikeitė. Daugumoje JAV ir Europos oro uostų dabar naudojami milimetrinių bangų skeneriai. Tai nėra rentgeno aparatai. Jie skleidžia nejonizuojančias elektromagnetines bangas – panašias į tas, kurios naudojamos ryšio ar radarų technologijose.
Skirtingai nei rentgeno ar gama spinduliuotė, milimetrinės bangos neturi pakankamai energijos pažeisti DNR ar sukelti ląstelių mutacijų. Be to, jos prasiskverbia tik į paviršinį odos sluoksnį ir neveikia vidaus organų. Ekspozicija trunka kelias sekundes, o spinduliuotės lygis yra itin žemas.
Tarptautinės institucijos, tarp jų Pasaulio sveikatos organizacija ir JAV Maisto bei vaistų administracija, šiuos įrenginius vertina kaip saugius. Dabartiniai moksliniai duomenys nerodo, kad milimetrinių bangų skeneriai keltų reikšmingą sveikatos riziką.
Vis dėlto dalis ekspertų ragina nepamiršti atsargumo principo. Nors milimetrinės bangos laikomos nejonizuojančiomis ir mažos energijos, ilgalaikio, kelių dešimtmečių poveikio tyrimų natūraliai dar nėra – technologija plačiai naudojama palyginti neseniai. Ypač diskusijos kyla dėl oro uostų darbuotojų ar itin dažnai keliaujančių asmenų, kurie su skeneriais susiduria reguliariai.
Kritikai taip pat pabrėžia, kad saugumo vertinimai turėtų būti nuolat atnaujinami ir atliekami nepriklausomai. Kol kas mokslas rimtos rizikos nefiksuoja, tačiau ilgalaikė stebėsena laikoma būtina.
Nuo „skaitmeninio nuogumo“ iki anoniminio silueto
Diskusijos dėl kūno skenerių kilo ne tik dėl galimos sveikatos rizikos. Prieš daugiau nei dešimtmetį JAV naudoti „Rapiscan“ įrenginiai generavo itin detalius kūno vaizdus. Privatumo gynėjai teigė, kad keleiviai praktiškai būdavo matomi „nuogi“, o technologija peržengė leistinas ribas.
Po teisminių ginčų dalis šių įrenginių buvo pašalinta iš oro uostų. Ne dėl įrodytos biologinės žalos, bet dėl pernelyg invazinio vaizdo atvaizdavimo.
Šiandien situacija kitokia. Pareigūnai nemato realaus žmogaus kūno – ekrane rodomas bendrinis, anonimiškas siluetas. Jei sistema aptinka galimą objektą, pažymima tik apytikslė vieta papildomai patikrai. Tai reikšmingai sumažino privatumo pažeidimų riziką.
Saugumas, pasirinkimo galimybė ir nuolatinė kontrolė
Po teroro išpuolių pasaulio oro uostuose saugumo standartai buvo smarkiai sugriežtinti. Kūno skeneriai tapo viena iš priemonių, leidžiančių aptikti po drabužiais slepiamus ne metalinius daiktus.
Vis dėlto keleiviai kai kuriose šalyse turi teisę atsisakyti kūno skenerio patikros. Tokiu atveju paprastai atliekama alternatyvi – rankinė – patikra. Tai gali užtrukti ilgiau ir būti išsamesnė, tačiau tokia galimybė išlieka.
Šiandien skeneriai laikomi saugiais, tačiau diskusija nėra visiškai uždaryta. Technologijos nuolat tobulėja, o visuomenės lūkesčiai dėl skaidrumo ir sveikatos saugumo taip pat auga. Todėl svarbiausia ne tik pati technologija, bet ir nuolatinė jos kontrolė bei nepriklausomas vertinimas.
Šiuo metu nėra įrodymų, kad milimetrinių bangų skeneriai keltų reikšmingą pavojų sveikatai. Tačiau atsargumas ir reguliari stebėsena išlieka būtina sąlyga, kai technologija naudojama milijonams žmonių kasdien.
