Islandijos valdžia svarsto referendumą dėl santykių su ES jau artimiausiais mėnesiais
Islandijos vyriausybė svarsto galimybę jau rugpjūtį surengti referendumą dėl santykių su Europos Sąjunga. Apie tai, remdamasis dviem anoniminiais šaltiniais, pranešė leidinys „Politico“. Parlamentas, pasak jų, galėtų paskelbti balsavimo datą per artimiausias savaites.
Valdančioji koalicija anksčiau buvo pažadėjusi referendumą dėl stojimo derybų atnaujinimo surengti iki 2027 metų. Tačiau dabartinė geopolitinė situacija šiuos planus gali paspartinti. Sprendimas dar nėra oficialiai patvirtintas.
Islandijos užsienio reikalų ministrė Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir agentūrai „Reuters“ praėjusią savaitę sakė: „Aš neslepiu, kad norėčiau, jog šis procesas būtų pagreitintas.“ Ji pridūrė: „Tikiuosi, kad tai įvyks anksčiau, o ne vėliau“, atsižvelgiant į „visiškai kitokią geopolitinę aplinką.“[1]
JAV sprendimai ir saugumo klausimai sustiprino diskusijas šalyje
Diskusijos suaktyvėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė muitus Islandijai. Be to, jis yra pareiškęs norą aneksuoti Grenlandiją. Šie pareiškimai sukėlė nerimą maždaug 400 tūkst. gyventojų turinčioje šalyje.
Pasak „Politico“, JAV grasinimai ir prekybos įtampa tarp JAV ir ES padidino skubos jausmą. Vienas ES pareigūnas teigė, kad Islandijos paminėjimas D. Trumpo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose „tikrai sutelkė dėmesį“ ir tai „turėtų kelti nerimą mažai šaliai.“
Islandija neturi savo kariuomenės. Ji yra NATO narė ir remiasi 1951 metų dvišaliu gynybos susitarimu su JAV. Šalies geografinė padėtis Šiaurės Atlante laikoma strategiškai svarbia.
Ankstesnis bandymas stoti į ES buvo sustabdytas prieš daugiau nei dešimtmetį
Islandija paraišką dėl narystės ES pateikė 2009 metais, po 2008 metų finansų krizės. Oficialios derybos prasidėjo 2010 metais. Tačiau 2013 metais nauja centro dešiniųjų vyriausybė jas sustabdė.
2015 metais Reikjavikas paprašė, kad šalis nebebūtų laikoma kandidate į ES. Tuo metu Islandijos ekonomika sparčiai atsigavo. Kai kurie ekonomistai tuo laikotarpiu taip pat įspėjo apie galimą euro zonos krizę.
Apklausos rodo, kad visuomenė iš esmės palaiko referendumo idėją. Tačiau dėl pačios narystės ES gyventojų nuomonės anksčiau buvo atsargesnės. Pastaraisiais metais palaikymas, anot pranešimų, auga.
Briuselis stiprina ryšius, tačiau derybos gali būti sudėtingos
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pernai lankėsi Islandijoje. Praėjusį mėnesį Briuselyje ji susitiko su Islandijos ministre pirmininke Kristrún Frostadóttir. Von der Leyen teigė, kad partnerystė „užtikrina stabilumą ir nuspėjamumą nepastoviame pasaulyje.“[2]
Islandijos užsienio reikalų ministrė taip pat susitiko su ES plėtros komisare Marta Kos. Pastaroji „Politico“ sakė: „Diskusijos apie plėtrą keičiasi. Ji pridūrė: „Vis dažniau kalbama apie saugumą, priklausymą ir mūsų gebėjimo veikti konkuruojančių įtakos sferų pasaulyje išsaugojimą. Tai rūpi visiems europiečiams.“
Islandija jau dabar yra glaudžiai integruota į ES struktūras. Ji priklauso Europos ekonominei erdvei ir Šengeno zonai. Jei derybos būtų atnaujintos, vieno ES pareigūno teigimu, procesas galėtų trukti apie metus, tačiau galėtų kilti sudėtingų klausimų dėl žvejybos kvotų ir banginių medžioklės.
