Christine Lagarde atskleidė gavusi papildomą atlygį iš Tarptautinių atsiskaitymų banko
Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde penktadienį informavo, kad 2025 metais iš Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) gavo 130 457 Šveicarijos frankų. Tai sudaro apie 140 tūkst. eurų. Ši informacija pateikta raštiškame atsakyme Europos Parlamento nariams Fabio De Masi ir Dickui Erixonui.
Ch. Lagarde yra viena iš 18 aukščiausio lygio centrinių bankų vadovų, dirbančių BIS valdyboje. Visi jie turi teisę į fiksuotą metinį atlygį ir dalyvavimo mokesčius. Tačiau BIS atskirų narių išmokų viešai neskelbia.[1]
2024 metais Lagarde bazinis atlyginimas ECB siekė 466 tūkst. eurų. Be to, ji gavo 135 tūkst. eurų papildomų išmokų ir priedų. Bendros metinės pajamos, įskaitant BIS atlygį, sudaro apie 741–743 tūkst. eurų, todėl ji laikoma geriausiai apmokama Europos Sąjungos pareigūne.
ECB darbuotojai teigia, kad jiems tokie mokėjimai yra draudžiami
ECB vidaus taisyklės numato, kad darbuotojai negali priimti mokėjimų iš trečiųjų šalių už su jų profesinėmis pareigomis susijusią veiklą. Taisyklėse nurodyta, kad darbuotojai negali priimti „jokių mokėjimų iš trečiųjų šalių, susijusių su jų profesinių pareigų vykdymu“. Jei tokie mokėjimai siūlomi, jie „turi būti pervesti ECB“.
Apie Ch. Lagarde atlygį buvo diskutuojama vidiniame darbuotojų forume. Vienas darbuotojas parašė: „Pamokslauk apie vandenį, gerk vyną!“ Kitas pridūrė: „Mes, mirtingieji, negalime gauti BIS pašalpos.“
Pasak darbuotojų, net ECB atstovas, lydintis prezidentę į BIS susitikimus, negali priimti jokio atlygio iš šios institucijos. Viename anoniminiame įraše, kurį cituja FT teigta, kad Lagarde gavo išorinį atlygį „už veiklą, kuri, atrodo, yra jos profesinių pareigų kaip ECB prezidentės dalis. Tai neleidžiama pagal ECB taisykles, bent jau paprastiems darbuotojams.“[2]
ECB teigia, kad prezidentė nėra laikoma paprasta darbuotoja
ECB nurodė, kad prezidentė „nėra personalo narė“ ir todėl „jai netaikomos personalo taisyklės“. Bankas pabrėžė, kad jos elgesiui „taikomas specialus aukšto rango ECB pareigūnų elgesio kodeksas“.
Institucija taip pat aiškino, kad dalyvavimas BIS valdyboje reiškia „dalyvavimą BIS valdymo sprendimų priėmime, valdymo atsakomybes ir susijusių teisinių rizikų prisiėmimą“. Dėl šių atsakomybių prezidentė gauna atskirą atlygį iš BIS.
ECB teigimu, kiti darbuotojai, dalyvaujantys BIS veikloje, „neturi panašaus valdymo ir teisinių pareigų [kaip Lagarde] ir todėl pagal personalo taisykles negali priimti atlyginimo už šią veiklą“. Bankas taip pat priminė, kad ankstesni prezidentai Mario Draghi ir Jean-Claude Trichet taip pat gavo BIS išmokas.
Kitų centrinių bankų praktika skiriasi
Ne visi BIS valdybos nariai naudojasi galimybe gauti papildomą atlygį. JAV Federalinio rezervo vadovas Jay Powellas ir Anglijos banko valdytojas Andrew Bailey šių išmokų neima. JAV atveju federaliniai įstatymai draudžia pareigūnams priimti pinigus iš užsienio institucijų.
Prancūzijos bankas leidžia savo vadovui pasilikti BIS atlygį, tačiau 50 proc. fiksuotos išmokos susigrąžina institucija. Skirtingos praktikos rodo, kad vieningo modelio nėra.
Diskusijos dėl Ch. Lagarde atlygio vyksta platesniame kontekste. Praėjusią vasarą ECB darbuotojų komitetas apkaltino vadovybę kuriant „neatskaitingą teisinę tvirtovę“. Spalį ECB darbuotojus atstovaujanti profesinė sąjunga pateikė ieškinį, kaltindama instituciją „cenzūra“ ir „bauginimu“. ECB atsisakė komentuoti vykstantį teismo procesą.
