Žiemos olimpinės žaidynės baigtos: rekordinė Lietuvos rinktinė, istorinė vieta dailiajame čiuožime ir pažadai ateičiai
Sekmadienio vakarą Veronos amfiteatre nusileido 2026 metų Milano–Kortinos žiemos olimpinių žaidynių uždanga. Uždarymo ceremonijoje Lietuvos trispalvę nešė olimpinė debiutantė, dailiojo čiuožimo atstovė Meda Variakojytė ir jau ketvirtose žaidynėse startavęs lygumų slidininkas Modestas Vaičiulis.
Italijoje Lietuvai atstovavo 17 sportininkų – tai didžiausia mūsų šalies rinktinė žiemos olimpinių žaidynių istorijoje. Net aštuoni atletai olimpinėje scenoje debiutavo. Nors medalių šįkart iškovoti nepavyko, žaidynės pažymėtos istoriniais pasiekimais ir asmeniniais rekordais.[1]
Kitos, XXVI žiemos olimpinės žaidynės, vyks 2030 metų vasario 1–17 dienomis Prancūzijoje.
Istorinis šeštas rezultatas dailiajame čiuožime ir drąsus jaunosios kartos debiutas
Ryškiausią pasirodymą Lietuvos komandoje surengė ledo šokių pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Surinkę 204,66 balo, jie užėmė šeštą vietą – aukščiausią Lietuvos rezultatą žiemos olimpinėse žaidynėse per pastaruosius 24 metus. Paskutinį kartą taip aukštai lietuviai buvo pakilę 2002-aisiais Solt Leik Sityje, kai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas liko penkti.
Milane lietuviai ne tik pagerino karjeros rekordą, bet ir sulaukė organizatorių įvertinimo – buvo pakviesti dalyvauti parodomojoje programoje. Tai simbolinis ženklas, kad Lietuvos dailusis čiuožimas įsitvirtina tarp stipriausių pasaulio porų.
Olimpinėse žaidynėse debiutavo ir 18-metė Meda Variakojytė. Ji tapo pirmąja Lietuvos atstove moterų dailiojo čiuožimo varžybose olimpinėje istorijoje. Ritminėje programoje surinkusi 53,31 balo ir pasiekusi sezono rekordą, ji užėmė 21 vietą. Jaunosios sportininkės startas pažymėjo svarbų žingsnį į priekį – tiek simboliškai, tiek sportine prasme.
Biatlone ir slidinėjime – kova dėl pozicijų ir bręstanti patirtis
Milano–Kortinos žaidynėse Lietuvai atstovavo net aštuoni biatlonininkai. Aukščiausią vietą užėmė Vytautas Strolia, 20 km individualiose lenktynėse finišavęs 19-as. Geriausią karjeros olimpinį rezultatą pasiekė ir Karolis Dombrovskis, o Judita Traubaitė prasibrovė į persekiojimo varžybas.
Istoriniu tapo moterų estafetės startas – pirmą kartą Lietuvos komanda dalyvavo šioje rungtyje žiemos olimpinėse žaidynėse. Nors rezultatai nebuvo tarp lyderių, pats faktas žymi kryptingą biatlono augimą.
Lygumų slidinėjime keturi lietuviai varžėsi individualiose ir komandinėse rungtyse. Geriausias rezultatas pasiektas vyrų komandinio sprinto varžybose – Tautvydas Strolia ir Modestas Vaičiulis užėmė 21 vietą, pagerindami Pekino žaidynių rezultatą trimis pozicijomis. Moterų duetas liko 22-as.
Nors aukščiausių vietų nepavyko iškovoti, sportininkų startuose matyti progresas ir potencialas, ypač komandinėse rungtyse.
Įspūdingą pasirodymą Bormijuje surengė Andrejus Drukarovas. Didžiajame slalome jis užėmė 23 vietą, slalome – 22-ąją, o „Super G“ rungtyje liko 31-as. Tai geriausi jo karjeros olimpiniai rezultatai.
Septyniolikmetė Neringa Stepanauskaitė debiutavo olimpinėje arenoje. Nors didžiojo slalomo rungties nebaigė, slalome finišavo 47-a tarp 93 dalyvių. Jaunai sportininkei tai – svarbi patirtis ir pagrindas tolimesniam augimui.
Pasaulio čempionų lentelėse – Norvegijos triumfas
Milano–Kortinos žaidynėse iš viso varžėsi apie 2,9 tūkst. sportininkų, kurie išsidalijo 116 medalių komplektų 16 sporto šakų. Medalių įskaitoje dominavo Norvegija – 18 aukso, 12 sidabro ir 11 bronzos medalių, iš viso 41 apdovanojimas.
Net 7 aukso medalius Norvegija iškovojo lygumų slidinėjime, o ryškiausia žaidynių žvaigžde tapo Johannesas Høsflotas Klaebo, iškovojęs net šešis aukso medalius. Tarp kitų lyderių – JAV, Nyderlandų, Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos rinktinės.
Šios žaidynės dar kartą parodė pasaulio čempionų ir žiemos sporto galiūnų dominavimą, tačiau Lietuvai jos tapo svarbiu augimo ir istorinės pažangos etapu – su rekordinėmis pajėgomis, drąsiais debiutais ir aiškiai matoma kryptimi į priekį.
