„Wizz Air“ perpildė lėktuvą: į Milano olimpiadą skridusi vilnietė liko už borto
Net ir iš anksto įsigijus skrydžio bilietą gali nutikti taip, kad atvykus į oro uostą paaiškės, jog į skrydį asmuo nebebus įleidžiamas dėl perpildytų vietų lėktuve. Taip nutiko ir vienai vilnietei, kuri penktadienio vakarą turėjo skristi į Milaną, kur jos laukė žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo varžybos. Bilietai į renginį buvo įsigyti iš anksto, viešbutis rezervuotas, o kelionė suplanuota iki smulkmenų. Tačiau vietoj išvykimo – žinia prie įlaipinimo vartų, kad lėktuvas perpildytas ir ji į reisą nepateks.
Moteris dieną prieš skrydį buvo užsiregistravusi internetu ir pažymėjusi, kad nesutinka savanoriškai atsisakyti vietos mainais į kompensaciją, jei skrydis būtų perpildytas. Vis dėlto oro uoste, skenuojant bilietą, sistema parodė klaidą, o darbuotojai informavo, kad parduota daugiau bilietų nei yra vietų. Į lėktuvą tą vakarą nepateko šeši keleiviai[1].
Kaip nurodoma, esą kurį laiką buvo kalbama apie galimai likusias dvi vietas, tačiau vėliau paaiškinta, kad jos negali būti naudojamos dėl techninių priežasčių. Kaip alternatyva pasiūlytas skrydis per Rygą su ilgu laukimu, tačiau toks variantas keleivei nebuvo priimtinas.
Neįvykusi kelionė reiškė ne tik sugaištą laiką, bet ir finansinius nuostolius. Be skrydžio bilieto, ji buvo įsigijusi brangius bilietus į olimpines varžybas bei sumokėjusi už apgyvendinimą. Nors oro linijos pažadėjo grąžinti bilieto kainą ir išmokėti 400 eurų kompensaciją, patirtos išlaidos buvo gerokai didesnės. Situacija sukėlė nusivylimą, ypač turint omenyje, kad šiomis oro linijomis keleivė naudojasi dažnai.
Kada keleiviams priklauso kompensacija ir nemokamas viešbutis?
Tuo tarpu skrydžių bendrovė „WizzAir“ nurodė, kad daugiau bilietų nei yra vietų pardavimas yra įprasta aviacijos praktika, taikoma siekiant išvengti tuščių vietų, kai dalis keleivių neatvyksta į reisą. Jei visi registruoti keleiviai atvyksta, pirmiausia ieškoma savanorių, sutinkančių skristi vėlesniu reisu, o jų nesant – dalis keleivių perregistruojami į kitą artimiausią skrydį ir jiems išmokama kompensacija pagal Europos Sąjungos reglamentą. Taip pat, esant poreikiui, numatyta prievolė pasirūpinti keleivių maitinimu ar apgyvendinimu.
Keleivių teisių ekspertai primena, kad tokiais atvejais keleiviams priklauso ne tik finansinė kompensacija, kurios dydis priklauso nuo skrydžio atstumo, bet ir teisė rinktis alternatyvų skrydį artimiausiu įmanomu metu arba sau patogiu laiku.
Visgi, jei naujo reiso tenka laukti, oro linijos privalo suteikti maitinimą, o prireikus – apgyvendinimą bei transportą. Specialistai taip pat rekomenduoja tokiose situacijose prašyti raštiško patvirtinimo apie neįlaipinimą ir išsisaugoti visus su kelione susijusius dokumentus, kad vėliau būtų galima pagrįsti patirtas išlaidas.
Gyventojai vis dažniau susiduria su panašiomis problemomis: minimos ir kitos bendrovės
Tuo tarpu, remiantis socialiniuose tinkluose pasidalintomis gyventojų patirtimis, galima teigti, jog perpildyti lėktuvai Lietuvos oro uostuose pastaruoju metu – gana dažna keleivių patirtis.
Viena gyventoja teigė dažnai pastaruoju metu iš savo aplinkos girdinti nusiskundimų, kad keliautojai tiesiog nebeįleidžiami į lėktuvus, mat juose nebeliko vietų.
„Prieš savaitę iš Londono į Vilnių su LOT avialinijom „netilpo” 15 žmonių. Tokio skaičiaus dar nebuvo tekę girdėt…“ – nurodė kita internautė.
Visgi, kitas keliautojas pastebėjo, kad tokiu problemų galima išvengti į skrydį registruojantis kuo anksčiau internetu. Tuo tarpu, pasak jo, nors tokia praktika būdinga daugeliui aviakompanijų, geresnės esą kompensuoja keleiviams lėktuvo perpildymo klaidą, o pačios geriausios avialinijos net prie laipinimo vartų pasiūlančios „rimtą prizą“ tam, kuris atsisako savo vietos lėktuve ir skrenda kitu reisu.
„Pigios“ avialinijos savo keleiviu negerbia, todėl dėl jų nelabai ir stengiasi. Pritariu, kad bent jau Europoje galėtų reglamentuoti ir direktyvinti. Dėl Amerikos ir pasaulio neturiu vilčių, ten visi doleriai suskaičiuoti kompanijos naudai“, – nurodė jis.
VVTAT paaiškino, kokios kompensacijos priklauso neįlaipintiems keleiviams
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) siekiant išsiaiškinti, kokios keleivių teisės tokiais atvejais.
„Iš tiesų pasitaiko, kad oro vežėjas į savo skrydžius parduoda daugiau bilietų nei lėktuve yra vietų (angl. overbooking). Jeigu visi bilietų pirkėjai atvyksta, oro vežėjas gali kažką atsisakyti vežti. Tokios situacijos yra gana aiškiai reglamentuotos ES teisėje.“ – nurodė VVTAT.
Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad ES nustatytos taisyklės tokiais atvejais taikomos keleiviams, kurie:
- išvyksta iš ES valstybės narės oro uosto;
- vyksta iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į ES valstybės narės teritorijoje esantį oro uostą, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra ES registruotas oro vežėjas.
„Taigi, jeigu būtų atsisakoma skraidinti iš Niujorko į Otavą, reikėtų vadovautis Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teisės aktuose įtvirtintomis keleivių teisėmis.
Tiesa, jeigu oro vežėjas atsisako vartotoją įlaipinti dėl saugumo arba su sveikata susijusių sumetimų, arba vartotojas neturi reikalingų dokumentų, oro vežėjas teisėtai gali atsisakyti keleivį įlaipinti.
Kai skrydį vykdantis oro vežėjas pagrįstai tikisi, kad turės atsisakyti vežti tam tikro skrydžio keleivius, jis pirmiausia privalo ieškoti savanorių, sutinkančių atsisakyti rezervavimo mainais į kompensaciją, dėl kurios dydžio ir formos susitaria su keleiviu individualiai.
Jei neatsiranda pakankamai savanorių, kad tuo skrydžiu galėtų vykti visi kiti rezervavimą turintys keleiviai, skrydį vykdantis oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivius be jų sutikimo.“ – skelbiama komentare.
Atsakyme taip pat nurodoma, kad atsisakydamas vežti keleivius, oro vežėjas privalo kiekvienam keleiviui pateikti rašytinį pranešimą, kuriame išdėstytos kompensavimo ir pagalbos teikimo taisyklės.
„Taip pat keleivis, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų savanoris, ar buvo atsisakyta vežti be jo sutikimo, turi:
Teisę į kompensaciją:
- 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;
- 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;
- 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.
Taip pat keleivis savo pasirinkimu gali pasirinkti atgauti už skrydį sumokėtus pinigus arba būti nukreiptas į kelionės tikslo vietą kitu artimiausiu maršrutu. Be to, atsižvelgiant į laukimo laiką, keleiviui turi būti pasiūlyti maistas ir gaivieji gėrimai, apgyvendinimas viešbutyje, transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą (viešbutį ar kitą) ir atgal.“ – pridėjo VVTAT.
