Siūloma įstatymu uždrausti jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais be tėvų leidimo
Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo įstatymu įteisinti socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų asmenims. Pagal siūlymą, vaikai ir paaugliai iki šio amžiaus negalėtų naudotis socialiniais tinklais be tėvų leidimo.
Platformoms būtų nustatyta pareiga taikyti veiksmingas amžiaus patikros sistemas. Kol kas neaišku, kaip tokia amžiaus patikra veiktų praktikoje ir kokių papildomų asmens duomenų galėtų būti reikalaujama iš vartotojų.[1]
Spaudos konferencijoje politikė teigė: „Kalbame ne tik apie vis didėjančią priklausomybę nuo socialinių tinklų, bet ir apie realias grėsmes vaikų sveikatai, raidai, psichikai ir net gyvybei.“
Anot jos, kas ketvirtas vaikas turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono. Taip pat minimi pavojingi iššūkiai „TikTok“ platformoje, kurie Lietuvoje baigėsi mirtimi. Konkreti statistika ar atvejų skaičius nepateikiami.
Politikė pabrėžė: „Akivaizdu, kad tik švietimas ir skaitmeninių įgūdžių lavinimas nuo grėsmių neapsaugo. Todėl svarbus aiškus teisinis reglamentavimas.“
Pagal siūlymą, socialiniai tinklai turėtų veiksmingai patvirtinti naudotojų amžių, o ne tik „uždėti varnelę“. Jei platformos nevykdytų šios pareigos, būtų numatytos administracinės baudos. Kontrolę siūloma pavesti Ryšių reguliavimo tarnybai. Tai reikštų papildomas priežiūros funkcijas valstybės institucijai, kuri turėtų vertinti, ar tarptautinės platformos tinkamai vykdo nustatytus reikalavimus.
„Iki 16 [metų] gali naudotis tik su patvirtintu tėvų leidimu“, – sakė D. Ulbinaitė.
Siūlymas grindžiamas kitų šalių pavyzdžiais ir ekspertų vertinimais
D. Ulbinaitė teigia, kad panašūs sprendimai svarstomi ir kitose valstybėse. Pasak jos, daugiau nei 10 ES šalių jau paskelbė apie planus riboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais arba rengia įstatymų projektus.
„Jau daugiau nei 10 ES šalių paskelbė arba svarstančios, arba ruošiančios įstatymo projektus, ribojančius nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais“, – teigė ji.
Australija tapo pirmąja šalimi, uždraudusia socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims. Nuo gruodžio „TikTok“, „YouTube“, „Snapchat“ ir kitos platformos privalo pašalinti jaunesnių nei 16 metų paskyras, priešingu atveju joms gresia didelės baudos. Panašias priemones svarsto ar jau priėmė Indija ir Prancūzija, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai pareiškė palaikantis tokį draudimą.
Spaudos konferencijoje pasisakė ir Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė. Ji atkreipė dėmesį į Lietuvos gyventojų požiūrį į vaikų naudojimąsi technologijomis.
Kiap tikina konservatorė, 2025 metais darytos apklausos parodė, kad 76 proc. Lietuvos gyventojų priimtina suteikti vaikams mobiliuosius telefonus, net jei jiems dar nėra nė 10 metų. Tai rodo, kad visuomenės požiūris į ankstyvą vaikų naudojimąsi technologijomis Lietuvoje išlieka pakankamai tolerantiškas, o siūlomi ribojimai gali susidurti su dalies tėvų nepritarimu.
Ji taip pat teigė: „Tai yra svarbi žinutė platformoms, kad ir mūsų šalis nebeleis daugiau turėti tiek teisių į mūsų vaikus ir į jų smegenis.“
Ulbinaitė stumia ir informacinės gynybos įstatymų paketą, kuriuo siūloma kriminalizuoti dezinformaciją
Anksčiau pati D. Ulbinaitė taip pat pristatė informacinės gynybos įstatymų paketą. Juo siūloma kriminalizuoti melagingos informacijos sklaidą, kuria siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui ir konstitucinei santvarkai.[2]
Seimo narė D. Ulbinaitė teigė: „Dezinformacija yra nusikaltimas ir grėsmė nacionaliniam saugumui. Jeigu pripažįstame, kad gyvename informacinio karo sąlygomis, tai ir ginklų reikia veiksmingesnių, nes šiuo metu informacinio karo fronte mes per silpnai, per lėtai ir per gailestingai atsišaudome. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas draudimas skleisti dezinformaciją, tačiau iki šiol ši nusikalstama veika nėra nei aiškiai apibrėžta nei kriminalizuota. Todėl įvertinus institucijų siūlymus, tarptautinę praktiką bei ekspertų nuomones, kaip toliau stiprinti valstybės atsparumą informaciniams pavojams, drauge su teisininkais ir ekspertais paruošėme ir registruojame penkių įstatymų pataisų paketą, kuris reikalingas šalies gynybai informacinėje erdvėje“
Įstatymų paketas apima Visuomenės informavimo įstatymą, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą. Siūloma numatyti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę bei įpareigoti socialines platformas bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis.
Vilniaus universiteto docentas Johanas Baltrimas teigė: „Teisinė bazė ŠOKIRUOJANČIAI NEPARUOŠTA gynybai informaciniame kare.“
Tuo metu dezinformacijos ekspertas Nerijus Maliukevičius atkreipė dėmesį į ribas tarp kovos su melaginga informacija ir žodžio laisvės apsaugos. „O žodžio laisvės principas reiškia tai, kad individai turi teisę į fantazijų, išgalvotų istorijų skleidimą. Jei kriminalizuosime netikslią, neteisingą informaciją, tuomet galime sugriauti balansą“, – sakė jis.
D. Ulbinaitė teigė, kad rengiant pataisas buvo konsultuotasi su ekspertais ir siekta neperžengti ribos tarp saugumo ir žodžio laisvės. Kritikai viešojoje erdvėje kelia klausimą, kaip praktikoje bus nustatoma „tyčia“ ir „siekiamas poveikis“, bei ar platesnė apibrėžtis negalėtų būti taikoma ir aštresnei politinei kritikai.
