Zuokas: po „naujų“ remontų Vilniaus centre vanduo teka ant šaligatvių – žmonės griūva ant ledo
Vilniečiai griūva ne todėl, kad žiema netikėtai užklupo sostinę – jie griūva dėl sprendimų, kurie, pasak Seimo nario Artūro Zuoko, buvo priimti netinkamai. Politikas viešai sukritikavo miesto infrastruktūros planavimą, teigdamas, kad vos tik temperatūra pradeda svyruoti apie nulį, sostinės šaligatviai virsta čiuožyklomis, o ligoninės sulaukia traumų patyrusių gyventojų antplūdžio. Tarnybos barsto, valo ir dirba sustiprintu režimu, tačiau, anot jo, tai tik pasekmių šalinimas, o ne realių problemų sprendimas.
A. Zuokas pabrėžia, kad esminė bėda slypi ne oro sąlygose, o infrastruktūros sprendimuose, ypač po neseniai atliktų remontų miesto centre[1].
„Miesto centre, po „naujų“ remontų, lietaus vanduo nuo stogų vis dar teka tiesiai ant šaligatvio. Temperatūra svyruoja apie nulį – ir turime ledą ten, kur vaikšto žmonės. Pinigai leidžiami remontuojant praeitį, ne kuriant sprendimus ateičiai.“ – rašė parlamentaras.
Politiko teigimu, Europos Sąjungos sostinėje lietaus vanduo turėtų būti nuvedamas į lietaus kanalizaciją arba nukreipiamas į važiuojamąją dalį, kuri valoma efektyviau nei pėsčiųjų takai. Anot jo, atliekant remontus buvo galima iš karto išspręsti vandens nuvedimo klausimą, tačiau to nepadarius dabar gali tekti grįžti prie jau atliktų darbų ir juos koreguoti iš naujo.
Situacija sostinėje baisi: neįgaliesiems – jokių galimybių išeiti į lauką
Tačiau gyventojai taip pat pasidalino patirtimis, esą dar blogesnė situacijoje Vilniuje, jei esi neįgalus.
„Vakar einant Jogailos gatve nuo Gedimino pr. pasibaisėjau – vieta neįgaliųjų parkingui užkrauta didžiule sniego krūva, o šalia išvalytas parkingas prabangiems automobiliams. Praėjus daugiau gatvių, nežinau kas vyksta, bet eiti šaligatviais tragedija – ledas, kauburiai“, – baisėjosi vienas gyventojas.
Kita internautė teigė nė nematanti, kur keliuose yra barstomas smėlis, kad šie nebūtų tokie slidūs. Kaip pati teigė, Žirmūnuose, kur ir gyvenanti, neteko per visą dieną matyti nei vieno barstančio, o šaligatviai, skirti pėstiesiems – net blizga.
Visgi, atsirado ir tokių, kurie tokią miestiečių kritiką pavadino nepagrįsta.
„Ar jūs išprotėjot? Penktadienį visą dieną lijo lietūs iki nakties, o po to staigiai davė šaltis. Kaip įmanoma visą miestą išvalyti nuo susikaupusio ledo?“ – kirto kitas internautas.
Jam antrino ir kitas miestelėnas, pridūręs, kad čia jau ne „miesto nepriežiūros“ klausimas, o šis tas daugiau.
„Norint prijungti kiekvieną namą, tektų perkąsti kiekvieną kiemą, o tai rizika senų pastatų pamatams. Tai nėra tiesiog „nenoras tvarkyti“. Tai beprotiškai sudėtingi projektai, kur inžinerija atsimuša į paveldosaugos sieną.“ – rašė jis.
Benkunskas: Vilniuje vienu metu vykdome daug projektų
Tuo tarpu sostinės meras Valdas Benkunskas nurodė, kad šiuo metu Vilnius keičiasi iš esmės[2].
„Vilniuje vienu metu vykdome daugybę projektų – nuo gatvių atnaujinimo iki mokyklų statybų, nuo kiemų remonto iki sporto aikštynų įrengimo, nuo masiškai mieste atnaujinamų viešųjų erdvių iki strateginių objektų.“ – nurodė V. Benkunskas.
Meras taip pat pridūrė, kad visą darbų eigą šiuo metu vilniečiai gali stebėti specialiai tam sukurtame internetiniame puslapyje www.1000darbu.lt.
Vilnius – viena didžiulė statybų aikštelė?
Kaip nurodo sostinės savivaldybė, Tarp svarbiausių šiuo metu vykdomų projektų yra Nacionalinio stadiono statyba Šeškinėje su užbaigimo terminu iki 2027 m., kuri bus ne tik sporto arena, bet ir multifunkcinis kompleksas su konferencijų salėmis ir vaikų treniruočių aikštėmis – šis objektas jau sulaukė tiek miestiečių, tiek investuotojų dėmesio dėl masto ir finansavimo šaltinių derinių. Be to, rengiamos transporto ir susisiekimo infrastruktūros gerinimo priemonės šalia stadiono, kuriomis siekiama pagerinti viešojo transporto privažiavimą ir pėsčiųjų saugumą[3].
Vienu svarbiu Vilniaus prioritetu išlieka švietimo infrastruktūros plėtra: vykdomi kelių naujų darželių ir gimnazijos statybos projektai, kurie padės spręsti augančio gyventojų skaičiaus poreikius Šeškinės, Pašilaičių ir Verkių seniūnijose.
Taip pat intensyviai vykdomi sveikatos paslaugų sustiprinimo projektai – keli nauji sveikatos centro veiklos modeliai diegiami įvairiose miesto dalyse ir plečiami esami sveikatos priežiūros objektai. Kartu plėtojamos kultūrinės erdvės, pavyzdžiui, Nacionalinė koncertų salė “Tautos namai”, kurios atidarymas planuojamas vėlesniais metais.
Be to, miestas investuoja į kasdienės infrastruktūros gerinimą: rekonstruojamos gatvės ir viešosios erdvės – pavyzdžiui, Vokiečių gatvės rekonstrukcija Senamiestyje – taip pat atliekami smulkesni darbai, tokie kaip gatvių asfaltavimas ar automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas.
Kaip nurodoma, dalis projektų esą finansuojami tiek miesto biudžeto, tiek Europos Sąjungos investicijų lėšomis, todėl Vilniaus plėtra vyksta kompleksiškai – nuo miestiečių kasdienybės gerinimo iki didelio masto sporto, kultūros ir edukacinių objektų kūrimo.
