Teismas pripažino, kad mėginimas mobilizuoti kariuomenę buvo sąmoningas konstitucijos pažeidimas
Seulo centrinis teismas nuteisė buvusį Pietų Korėjos prezidentą Yoon Suk Yeol kalėti iki gyvos galvos už piktnaudžiavimą valdžia ir sąmoningą bandymą surengti maištą. Teismas konstatavo, kad 2024 metų gruodžio 3 dieną jis neteisėtai paskelbė karinę padėtį ir mobilizavo kariuomenę bei policiją, siekdamas perimti liberalių pažiūrų dominuojamos Nacionalinės Asamblėjos kontrolę.
Teisėjas Ji Gwi-yeon paskelbė, kad buvusio prezidento veiksmai iš esmės pažeidė šalies konstitucinę santvarką ir padarė rimtą žalą demokratinei sistemai. Prokuratūra byloje siekė mirties bausmės, argumentuodama, kad neteisėta nepaprastoji padėtis „faktiškai griovė liberalios demokratinės konstitucijos pagrindus“. Nors Pietų Korėja mirties bausmės faktiškai nevykdo nuo 1997 metų, tokia bausmė teisiškai vis dar numatyta.
Yoon buvo pripažintas kaltu dėl to, kad įsakė dislokuoti ginkluotus karius prie parlamento, bandė blokuoti įstatymų leidėjų darbą ir inicijavo politikų sulaikymą. Teismas nusprendė, kad šie veiksmai nebuvo teisėta valstybės saugumo priemonė, o bandymas apeiti konstitucinę tvarką.
Šešias valandas trukusi karinė padėtis sukėlė politinę krizę ir gilų visuomenės susiskaldymą
2024 metų gruodį paskelbta karinė padėtis truko apie šešias valandas. Ji buvo atšaukta tik po to, kai parlamentarai, nepaisydami šimtų ginkluotų karių ir policijos blokados, sugebėjo patekti į pastatą ir vienbalsiai nubalsavo už jos panaikinimą. Šis įvykis sukėlė vieną didžiausių politinių krizių šiuolaikinėje Pietų Korėjos istorijoje.
Yoon savo sprendimą tuomet aiškino būtinybe sustabdyti, jo žodžiais, „antivalstybines jėgas“, kurios esą blokavo jo politinę darbotvarkę. Tačiau teismas nusprendė, kad tokie argumentai nepateisina konstitucijos pažeidimo ir valdžios koncentravimo per karinę struktūrą.
Buvęs prezidentas nuosprendžio metu emocijų neparodė. Jo advokatai pareiškė, kad sprendimas esą nepagrįstas įrodymais ir kaltino teismą veikimu pagal „iš anksto parengtą scenarijų“. Jei kuri nors pusė pateiks apeliaciją, byla bus nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme, todėl galutinis sprendimas gali paaiškėti tik po kelių mėnesių.
Kartu nuteisti ir buvę pareigūnai, o visuomenė lieka susiskaldžiusi
Teismas taip pat nuteisė kelis buvusius aukštus pareigūnus, dalyvavusius įgyvendinant karinę padėtį. Buvęs gynybos ministras Kim Yong Hyun gavo 30 metų laisvės atėmimo bausmę už pagrindinį vaidmenį planuojant ir koordinuojant kariuomenės mobilizaciją.
Anksčiau Yoon jau buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo už pasipriešinimą areštui, dokumentų klastojimą ir teisinių procedūrų pažeidimus paskelbiant karinę padėtį. Bylos nagrinėjimo metu prie teismo rūmų rinkosi tiek jo šalininkai, tiek priešininkai. Vieni reikalavo griežtesnės bausmės, kiti laikė jį politinio susidorojimo auka.
Didelės minios susirinko prie Seulo centrinio teismo pastato dar prieš paskelbiant nuosprendį. Dalis šalininkų laikė plakatus su užrašu „Yoon, vėl“, o paskelbus sprendimą kai kurie jų pravirko. Tuo pat metu anti-Yoon protestuotojai reikalavo mirties bausmės. Šie vaizdai dar kartą parodė, kad trumpa, bet dramatiška karinės padėties krizė paliko gilią politinę ir visuomeninę takoskyrą Pietų Korėjoje.
