Gyvenantiems toliau nei 20 km nuo darbo siūloma kompensuoti 80 proc. kelionės kainos
Seime registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma įteisinti 80 proc. viešojo transporto nuolaidą darbuotojams, kurių namai ir darbo vieta nutolę daugiau nei 20 kilometrų. Lengvata būtų taikoma tiems, kurie į darbą ir iš jo vyksta viešuoju transportu.
Tai reikštų, kad žmogus, kasdien važiuojantis, pavyzdžiui, iš rajono į miestą dirbti, už bilietą mokėtų tik penktadalį jo kainos. Likusi dalis būtų kompensuojama valstybės nustatyta tvarka. Tokia pati nuolaida šiuo metu jau taikoma kai kurioms kitoms gyventojų grupėms, tačiau dirbantiesiems dėl atstumo ji dar nėra numatyta.[1]
Projektų rengėjai yra Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Lukas Savickas, Linas Urmanavičius ir Dainius Varnas. Projektų rengėjai pabrėžia, kad ši priemonė padėtų tiems, kurie dėl būsto kainų ar šeimos aplinkybių gyvena toliau nuo darbo vietos ir kasdien patiria dideles kelionių išlaidas. Taip pat tikimasi, kad daugiau žmonių rinktųsi viešąjį transportą, o tai mažintų automobilių srautus ir taršą.
Darbdavio kompensuojamos kelionės išlaidos galėtų tapti neapmokestinamos
Kartu siūloma pakeisti ir mokesčių tvarką. Jei darbdavys darbuotojui kompensuoja kelionės išlaidas, kai atstumas tarp namų ir darbo vietos viršija 20 kilometrų, ši suma nebūtų apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Šiuo metu tokios kompensacijos gali būti laikomos darbuotojo pajamomis, nuo kurių reikia mokėti mokesčius. Siūlomas pakeitimas reikštų, kad darbuotojas gautų visą kompensuojamą sumą „į rankas“, be papildomų atskaitymų.
Projektų rengėjai argumentuoja, kad regionuose gyvenantys žmonės dažnai susiduria su ribotomis darbo galimybėmis savo gyvenamojoje vietoje ir yra priversti važinėti į kitus miestus. Darbdaviai, siekdami pritraukti specialistus, jau dabar neretai padengia dalį kelionės išlaidų, tačiau aiškios ir palankios mokestinės tvarkos iki šiol nėra.[2]
Pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2027 metų ir pareikalautų papildomų lėšų
Jeigu Seimas pritartų, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2027 metų pradžios. Iki tol Vyriausybė turėtų parengti detalesnes taisykles, kaip lengvata būtų taikoma praktikoje.[3]
Akivaizdu, kad 80 proc. nuolaida reikštų papildomas išlaidas valstybės ir savivaldybių biudžetams. Konkreti suma priklausytų nuo to, kiek žmonių atitiktų kriterijus ir kokiais maršrutais jie važinėtų.
Vis dėlto projektų rengėjai tikisi, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų mažinti finansinę naštą dirbantiesiems, didintų darbo rinkos mobilumą ir sudarytų geresnes galimybes įsidarbinti tiems, kuriems iki šiol susisiekimo išlaidos buvo rimta kliūtis. Galutinį sprendimą dėl siūlomų pakeitimų dar turės priimti Seimas.
