Prezidentūroje spręs dėl užsienio politikos krypties ir Taivano atstovybės pavadinimo
Lietuvos užsienio politikos kryptis ketvirtadienį bus aptariama aukščiausio lygio susitikime Prezidentūroje. Į diskusiją pakviesti prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys bei kai kurių Seimo komitetų pirmininkai.
Susitikimo tikslas – apsikeisti naujausia informacija apie tarptautinės darbotvarkės pokyčius ir suderinti valstybės pozicijas svarbiausiais užsienio politikos bei nacionalinio saugumo klausimais. Tai laikoma bandymu užtikrinti glaudesnį institucijų koordinavimą geopolitinės įtampos sąlygomis.
Pasitarime ketinama aptarti ir temas, kurios pastaruoju metu viešojoje erdvėje sulaukė daug interpretacijų. Valdžios atstovai siekia išgryninti bendrą poziciją ir sumažinti kalbas apie galimus tarpusavio nesutarimus. Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, tai gali būti vienas išsamiausių pokalbių apie Lietuvos užsienio politiką per pastaruosius metus, apimantis tiek strateginius, tiek praktinius klausimus[1].
Vienas jautriausių diskusijos aspektų – santykiai su Kinija ir Taivanu. Pastarosiomis savaitėmis politinėje darbotvarkėje vėl iškilo Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimas. Vyriausybės vadovė I. Ruginienė yra pareiškusi nematanti kliūčių atstovybę pervadinti Taipėjaus vardu, tuo metu prezidentas akcentuoja, kad sprendimas turėtų būti gerai apsvarstytas ir nebūtinai bus teigiamas.
Ginčai dėl Taivano atstovybės neslūgsta: Olekas ragina neskubėti, Kinija laukia Vilniaus žingsnio
Tuo tarpu Seimo pirmininkas J. Olekas ragina neskubėti imtis pokyčių, argumentuodamas, kad vien pavadinimo pakeitimas vargu ar atneštų apčiuopiamos naudos. I. Ruginienė taip pat pabrėžia, jog diskusijos šiuo klausimu dar nėra baigtos. Tuo metu Kinija signalizuoja, kad dialogas su Lietuva galimas, tačiau tikisi, jog Vilnius pakeis ankstesnius sprendimus. Taivaniečių atstovybė savo ruožtu deklaruoja ketinanti tęsti bendradarbiavimą nepaisant politinių debatų.
Dvišaliai Lietuvos ir Kinijos santykiai iš esmės paaštrėjo 2021 metų pabaigoje, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Pekinas tuomet sumažino diplomatinių santykių lygį ir pritaikė ekonomines bei politines sankcijas. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir nepripažįsta jo teisės steigti atstovybių šalyse, palaikančiose oficialius ryšius su Pekinu.
Įtampa tarp šalių buvo juntama ir anksčiau, Lietuvai pasitraukus iš „17+1“ bendradarbiavimo formato. Skirtingose Vyriausybių programose Kinijos klausimas formuluotas nevienodai – nuo Pekino įvardijimo iššūkiu iki siekio atkurti diplomatinius santykius. Prezidentas yra pažymėjęs, kad glaudesni ryšiai galimi tik esant abipusiam suinteresuotumui, todėl artėjantis pasitarimas gali tapti svarbiu žingsniu formuojant nuoseklią ir suderintą Lietuvos užsienio politikos kryptį.
Ruginienė: Taivaniečių atstovybės pavadinimas galėjo būti klaida – siūlo svarstyti keitimą į Taipėjaus
Tuo tarpu praėjusią savaitę I. Ruginienė pareiškė, kad ankstesnis sprendimas pasirinkti „Taivaniečių atstovybės“ pavadinimą galėjo būti priimtas pernelyg skubotai, todėl, jos vertinimu, būtų tikslinga svarstyti galimą jo peržiūrą ir Taipėjaus vardo variantą. Vyriausybės vadovė teigė nematanti kliūčių tokiai diskusijai atnaujinti.
Kalbėdama apie praktinę pusę, premjerė akcentavo, kad kol kas sudėtinga aiškiai įvardyti apčiuopiamą finansinę naudą iš dabartinio atstovybės modelio. Pasak jos, sprendimai turi būti vertinami per Lietuvos interesų ir realios naudos šalies žmonėms prizmę. Būtent todėl, anot premjerės, svarbu iš naujo įvertinti situaciją ir galimus pasirinkimus.
Vis dėlto pozicijos valdžios viršūnėse išsiskiria. Prezidentas ir Seimo pirmininkas yra raginę neskubėti imtis pokyčių ir pabrėžę atsargaus sprendimo svarbą. Tuo metu Taivano atstovai yra nurodę, kad šiuo metu neplanuoja keisti atstovybės pavadinimo.
Nepaisant skirtingų vertinimų, Vyriausybė ketina tęsti svarstymus. I. Ruginienė patvirtino, kad idėja jau yra iškelta ir bus toliau nagrinėjama, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo platesnio politinio ir diplomatinio konteksto bei bendro sutarimo.
