Europos Komisija priėmė naujas taisykles pagal Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamentą
Europos Komisija vasario 9 dieną priėmė naujas priemones pagal Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamentą (ESPR). Jos draudžia naikinti neparduotus drabužius, avalynę ir susijusius aksesuarus. Šios taisyklės yra platesnio perėjimo prie žiedinės ekonomikos pradžia.
ESPR įsigaliojo 2024 m. liepą. Reglamentas taikomas beveik visoms fizinėms prekėms ES rinkoje, išskyrus maistą, pašarus ir vaistus. Juo siekiama didinti produktų ilgaamžiškumą, pakartotinį naudojimą ir taisomumą.
Komisija nurodė, kad naujos taisyklės padės mažinti atliekas ir sudarys vienodas sąlygas įmonėms. Pasak Komisijos, priemonės leis įmonėms pereiti prie tvaresnių verslo modelių.[1]
Draudimas didelėms įmonėms bus taikomas nuo 2026 m., o vidutinėms – nuo 2030 m.
Didelėms įmonėms draudimas naikinti neparduotus drabužius ir avalynę įsigalios dar 2026 m. liepos 19 d. Vidutinėms įmonėms jis bus taikomas nuo 2030 m. Nacionalinės institucijos prižiūrės, kaip laikomasi taisyklių.
Tam tikros išimtys bus galimos. Pavyzdžiui, jei produktai yra pavojingi arba sugadinti. Tokius atvejus taip pat vertins nacionalinės priežiūros institucijos.
Be draudimo, įmonės turės atskleisti informaciją apie išmetamas neparduotas prekes. Standartizuota ataskaitų forma didelėms įmonėms bus taikoma nuo 2027 m. vasario. Vidutinėms įmonėms – nuo 2030 m.[2]
Komisija pažymėjo: „Vietoje atsargų išmetimo įmonės raginamos efektyviau valdyti savo atsargas, tvarkyti grąžinimus ir ieškoti alternatyvų, tokių kaip perpardavimas, perdirbimas, dovanojimas ar pakartotinis naudojimas.“
Duomenys rodo, kad dalis neparduotų tekstilės gaminių sunaikinama dar prieš juos panaudojant
Europos Komisijos duomenimis, kasmet Europoje sunaikinama apie 4–9 proc. neparduotų tekstilės gaminių. Jie sunaikinami dar prieš juos apskritai panaudojant. Tai, Komisijos vertinimu, sukuria apie 5,6 mln. tonų CO2 emisijų per metus.
Palyginimui, tai beveik prilygsta Švedijos grynosioms emisijoms 2021 m. Komisija šią praktiką vadina švaistymu. Panašios problemos fiksuojamos ir kitose valstybėse. Komisijos narė aplinkos klausimais Jessika Roswall pareiškė:
„Tekstilės sektorius pirmauja pereinant prie tvarumo, tačiau iššūkių vis dar yra. Atliekų skaičiai rodo, kad reikia veikti. Šiomis naujomis priemonėmis tekstilės sektorius bus įgalintas pereiti prie tvarių ir žiedinių praktikų, o mes galėsime stiprinti konkurencingumą ir mažinti priklausomybes.“
Kritikai teigia, kad draudimas neišsprendžia perteklinės gamybos problemos
Kai kurie ekspertai kelia klausimą, ar draudimas sprendžia pagrindinę problemą. Jie teigia, kad neparduotų prekių naikinimas yra tik pasekmė. Pagrindinė priežastis, anot jų, yra perteklinė gamyba. Tai yra greitoji mada ir vartotojiškumas.
Mados politikos tyrimų konsultacijų bendrovės „Shape Innovate“ vadovė Muchaneta ten Napel socialiniame tinkle „LinkedIn“ rašė:
„Neparduotos atsargos nėra atsitiktinumas. Tai verslo modelis. Kai ES sako, kad 4–9 % tekstilės sunaikinama dar prieš ją panaudojant, aš negirdžiu „atliekų problemos“. Aš girdžiu „perteklinės gamybos problemą su tvarumo kostiumu“.“
Europos Komisija nepateikė informacijos, kokios sankcijos būtų taikomos už draudimo pažeidimus. Tuo pat metu ES jau yra patvirtinusi išplėstinės gamintojų atsakomybės (EPR) schemas. Pagal jas mados įmonės turės padengti savo atliekų tvarkymo kaštus valstybėse narėse.
