Įvykusį taikų žygį žiniasklaida traktavo kaip „nepavykusį protestą“
Vasario 16-osios proga į taikų paminėjimą susibūrė ir Kapčiamiesčio gyventojai, kurie šiuo metu gyvena tikrai ne pačiomis ramiausiomis nuotaikomis. Dar praėjusią savaitę buvo pranešta apie ketinamą surengti taikų žygį po Kapčiamiesčio apylinkes, kas neturi nieko bendra su protestu dėl šiose žemėse ketinamo steigti karinio poligono.
Tačiau jau po žygio žiniasklaidos priemonės pranešė, esą „protestas išsikvėpė“[1].
„Vasario 16-ąją Kapčiamiestyje žmonės buvo kviesti į protestą prieš planuojamą poligoną. Į vietą nuvykęs žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius pasakojo, kad susirinko apie 200 žmonių, tačiau didelio protesto su kalbomis ir šūkiais nebuvo.“ – rašoma dienraščio „Delfi“ išspausdintame pranešime.
Taikaus žygio atmosfera portale temdoma ir akcentuojant tai, jog jame esą dalyvavo ir ne kartą teistas aktyvistas Antanas Kandrotas-Celofanas. O taip pat pridedama, kad žmonės čia buvo taikūs, kalbų apie poligoną – labai mažai. Taip pat nurodoma, esą R. Sadauskui-Kvietkevičiui tekę kalbinti ir gyventoją, kuris sutinka parduoti savo sodybą ir pritaria poligono statyboms.
„Visgi viešai prisistatyti jis nenorėjo, kad, jei sugalvotų pasilikti, neužsitrauktų bendruomenės pykčio.“ – nurodoma minėtame straipsnyje.
Gyventojai puolė ginti: „Apie protestą nė užsiminta nebuvo“
Tuo tarpu reaguodami į tokį žiniasklaidos priemonių dėmesį Kapčiamiestyje įvykusiam taikiam žygiui, gyventojai kaipmat suskubo šio ginti.
„Tai nebuvo mitingas prieš poligoną. Ten buvo taikus renginys palaikantis Kapčiamiestį.“ – rašė vienas internautas.
„Tai kad Vasario 16-ios pėsčiųjų žygis vyko, mačiau video, žodžiais neapsakomas Kapčiamiesčio girių grožis.“ – antrino kita gyventoja.
Įvyko 8 km taikus žygis per Dzūkijos miškus
Praėjusią savaitę Kapčiamiesčio bendruomenė pranešė apie organizuojamą tradicinį taikų 8 kilometrų žygį, skirtą Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – paminėti. Gyventojai ir miestelio svečiai buvo kviečiami šią progą pažymėti ne formaliomis kalbomis, o bendru ėjimu per žiemiškus Dzūkijos miškus. Kvietime nieko nė nebuvo užsiminta apie protestą prieš planuojamą steigti karinį poligoną.
Skelbta, kad maršrutas drieksis per apylinkių miškus, o pusiaukelėje, Ilgio ežero pakrantėje, planuojamas trumpas sustojimas poilsiui – žygeivių atsikvėpimui, arbatos atsigėrimui ar trumpam pasistiprinimui atsineštais užkandžiais.
Organizatoriai pabrėžė, kad laisvė gali būti išgyvenama paprastai – per judėjimą, buvimą gamtoje ir bendrystę.
Gyventojai būrėsi į gyvą grandinę prieš planuojamą poligoną
Tuo tarpu protestas, kurio metu Kapčiamiesčio gyventojai būrėsi į gyvą grandinę, įvyko sausio mėnesio pabaigoje. Kelio Kapčiamiestis–Sopockinas ruože susikibę rankomis stojo vietos žmonės ir jų palaikyti atvykę bendraminčiai iš įvairių Lietuvos miestų bei Lenkijos. Pakelėse rikiavosi automobiliai, dalyviai nešėsi Lietuvos trispalves, laikė plakatus su užrašu „Ne poligonui Kapčiamiestyje“.
Skambėjo patriotinės dainos, tačiau atmosfera išliko rami – be agresijos ar provokacijų. Įvykį stebėjęs savanoris žurnalistas teigė, kad gyvos grandinės pabaigos nebuvo įmanoma aprėpti akimis – ji driekėsi tiek, kiek leido matomumas.
Akcija buvo surengta protestuojant prieš planuojamą karinį poligoną Kapčiamiesčio apylinkėse. Dalis gyventojų sako nenorintys palikti savo namų ir žemių, su kuriomis sieja viso gyvenimo istorijas, o sprendimo skaidrumą ir pasekmes vertina kritiškai. Pastaraisiais mėnesiais miestelyje lankėsi kariuomenės ir valdžios atstovai, vyko susitikimai, tačiau, bendruomenės teigimu, ne visi klausimai sulaukė aiškių atsakymų.
Protesto metu viešąją tvarką prižiūrėjo policijos pareigūnai, incidentų nefiksuota. Kapčiamiestis tą dieną tapo simboline vieta, kur diskusija dėl nacionalinio saugumo susidūrė su žmonių teise likti savo namuose.
