Estijos visuomeninis transliuotojas ERR praneša, kad Vokietijai trūksta savanorių brigadai Lietuvoje
Estijos visuomeninis transliuotojas ERR informuoja, kad Vokietijai kyla sunkumų formuojant Bundesvero 45-ąją šarvuotąją brigadą, kuri turėtų būti dislokuota Lietuvoje. Remiamasi vokiečių leidinių RND ir „Der Spiegel“ publikacijomis.
Planuojama, kad brigada Lietuvoje turėtų būti visiškai pasirengusi veikti iki 2027 metų. Joje numatyta apie 4800 karių ir 200 civilių darbuotojų. Tačiau pirmajame formavimo etape į Lietuvą planuota išsiųsti 1971 karį, o savanoriškai pasisiūlė tik 209 – kiek daugiau nei dešimtadalis reikalingo skaičiaus.
Vokietijos žiniasklaida taip pat skelbia, kad kai kuriuose batalionuose savanorių skaičius nesiekia nė pusės planuoto poreikio. Tai kelia klausimų, ar brigada bus suformuota laiku.
Vokietijos politikai svarsto galimybę karius į Lietuvą siųsti privalomai
ERR cituoja Vokietijos parlamento gynybos komiteto pirmininką Thomasą Röwekampą (CDU), kuris teigė, kad savanoriškumo principas išlieka pagrindinis, tačiau gali būti nepakankamas.
„Bundesveras remiasi savanoriais ir tai vis dar yra teisingas principas“, – sakė jis RND. „Tačiau jei to nepakanka tokiai saugumo politikos misijai kaip brigada Lietuvoje, tarnyba ten turi būti privaloma.“[1]
Röwekampas taip pat pabrėžė, kad pasirinkusieji karinę karjerą prisiima atsakomybę ne tik už savo šalį, bet ir už sąjungininkų saugumą. Vokietijos gynybos ministerija kol kas teigia, kad brigados formavimas vyksta pagal planą, tačiau neatmeta galimybės imtis papildomų priemonių.
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje laikomas strategiškai svarbiu NATO žingsniu
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra dislokuota apie 500 Vokietijos 45-osios brigados karių. Taip pat daugiau nei 1 tūkst. NATO daugianacionalinės kovinės grupės karių Rukloje nuo vasario 4 dienos yra priskirti Vokietijos 45-ajai brigadai.
KAM teigimu, iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuojama dislokuoti iš viso apie 4,8 tūkst. Vokietijos karių ir 200 civilių darbuotojų. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, brigada pilną operacinį pajėgumą turėtų įgyti 2027 metais.
NATO kontekste Baltijos šalys laikomos strategiškai jautriu regionu dėl saugumo situacijos Rytų Europoje. Vokietija yra NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje pagrindinė valstybė, kaip Jungtinė Karalystė Estijoje ir Kanada Latvijoje.
Lietuvos įsipareigojimai susiję su brigadai reikalingos karinės infrastruktūros sukūrimu – vystomas Rūdninkų poligonas, logistinės bazės ir kita infrastruktūra. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje vertinamas kaip ilgalaikis saugumo įsipareigojimas regione.[2]
