2021–2022 metų HBSC tyrimas: Lietuvoje trečdalis 13-mečių patiria patyčias
2021–2022 metais atliktas HBSC tyrimas apėmė 44 Europos, Vidurinės Azijos šalis ir Kanadą. Duomenys paskelbti 2024 metais Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro ataskaitoje. Tyrime analizuotas patyčių, kibernetinių patyčių ir fizinių konfliktų paplitimas tarp 11, 13 ir 15 metų paauglių.[1]
HBSC duomenimis, vidutiniškai 6 proc. paauglių iš 44 šalių nurodė, kad mokykloje tyčiojosi iš kitų bent 2–3 kartus per mėnesį. 8 proc. berniukų ir 5 proc. mergaičių prisipažino taip elgęsi. Apie 11 proc. paauglių nurodė, kad patys reguliariai patiria patyčias.
Lietuvoje 11-mečių ir 13-mečių grupėse apie trečdalis mokinių nurodė patiriantys patyčias bent kelis kartus per mėnesį. 15-mečių grupėje patyčias patiria maždaug penktadalis mokinių. Tai reiškia, kad kai kuriose amžiaus grupėse Lietuvos rodikliai beveik tris kartus viršija HBSC vidurkį.
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė situaciją vertina kritiškai[2]:„Negana to, kad pirmaujame Europoje, vidiniai Lietuvos duomenys rodo, jog patyčių problema mokyklose nuo 2016 m. negerėja. Tai reiškia, kad Lietuva kol kas nesugeba užtikrinti pamatinių saugumo sąlygų, būtinų ne tik emocinei bei fizinei gerovei, bet ir sėkmingam mokymuisi. Neapgindami vaikų, mes užkertame kelią jų talentams skleistis, o tai ilgainiui tampa visos valstybės nuostoliu.“
Kibernetinių patyčių mastas po 2018 metų augo visose šalyse: Lietuva ir čia aukštesnėje pozicijoje
HBSC 2021–2022 metų duomenimis, 12 proc. paauglių nurodė, kad tyčiojosi iš kitų internete. 14 proc. berniukų ir 9 proc. mergaičių pripažino taip elgęsi. 16 proc. apklaustųjų teigė patyrę kibernetines patyčias.
Ataskaitoje pažymima, kad nuo 2018 metų kibernetinių patyčių rodikliai augo. Berniukų, kurie tyčiojasi internete, dalis padidėjo nuo 11 iki 14 proc. Mergaičių – nuo 7 iki 9 proc. Aukų dalis išaugo nuo 12 iki 15 proc. berniukų grupėje ir nuo 13 iki 16 proc. mergaičių grupėje.
Lietuvoje kibernetinių patyčių mastas 2021–2022 metų HBSC tyrime išlieka aukštas. 15-mečių berniukų, kurie prisipažino bent kartą ar du per pastaruosius mėnesius tyčiojęsi internete, dalis siekė apie 18 proc. 15-mečių mergaičių grupėje šis rodiklis buvo apie 8–9 proc. Kibernetinių patyčių aukų dalis Lietuvoje taip pat patenka tarp aukštesnių tyrime dalyvavusių šalių, todėl skaitmeninėje erdvėje problema išlieka ryški.
Patyčias patiriantys mokiniai dažniau praleidžia ir pamokas
EBPO šalių duomenimis, dažnai patyčias patiriantys mokiniai dvigubai dažniau vengia lankyti mokyklą. Apie 9 proc. jų nurodė, kad per dvi savaites iki EBPO PISA testo bent kelis kartus praleido pamokas. Tuo metu tarp saugiai besijaučiančių bendraamžių šis rodiklis siekė 4 proc.
Tai rodo aiškų skirtumą tarp mokinių, kurie mokykloje jaučiasi saugiai, ir tų, kurie patiria patyčias. Duomenys paremti tarptautiniu PISA tyrimu, kuris vertina penkiolikmečių pasiekimus. Skirtumas tarp 9 ir 4 proc. leidžia kalbėti apie sistemingą ryšį tarp nesaugumo ir lankomumo.
Pagal EBPO PISA duomenis, mokyklos, kuriose daugiau nei 10 proc. mokinių dažnai patiria patyčias, vidutiniškai surenka 47 taškais mažiau gamtos mokslų srityje. Tuo metu mokyklos, kuriose patyčias patiria mažiau nei 5 proc. mokinių, pasiekia geresnius rezultatus. 47 taškų skirtumas PISA skalėje prilyginamas bent vieneriems prarastiems mokslo metams.[3]
Tai nėra pavieniai atvejai, o tarptautinėje analizėje matomas dėsningumas. Skirtumas fiksuojamas vertinant tūkstančius mokyklų įvairiose šalyse. Duomenys rodo, kad patyčių paplitimas ir akademiniai rezultatai statistiškai susiję.
Fiziniai konfliktai tarp paauglių Lietuvoje dažnesni nei Europos vidurkis
HBSC 2021–2022 metų duomenimis, vidutiniškai 10 proc. paauglių dalyvavo fizinėse muštynėse bent tris kartus per pastaruosius metus. Berniukų grupėje šis rodiklis siekė 14 proc., mergaičių – 6 proc. Su amžiumi fizinių konfliktų dalis mažėja.
Lietuvoje 2021–2022 metų HBSC tyrimas parodė, kad 15-mečių berniukų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių bent tris kartus dalyvavo fizinėse muštynėse, dalis siekė apie 40 proc. 13-mečių berniukų grupėje šis rodiklis buvo apie 30 proc.
Tuo metu mergaičių rodikliai buvo gerokai mažesni, tačiau taip pat viršijo dalies kitų šalių lygį. Tokie skaičiai rodo, kad fizinių konfliktų paplitimas tarp berniukų Lietuvoje yra vienas aukštesnių tarp HBSC 2021–2022 metų tyrime dalyvavusių valstybių.
PSO Europos regiono direktorius dr. Hans Henri P. Kluge ataskaitoje teigė:
„Ši ataskaita yra pavojaus signalas mums visiems – turime garsiai įvardyti patyčias ir smurtą, kad ir kur ir kada tai vyktų. Kai jauni žmonės kasdien internete praleidžia iki šešių valandų, net ir nedideli patyčių ar smurto rodiklių pokyčiai gali turėti didelę įtaką tūkstančių žmonių sveikatai ir gerovei. Turime imtis veiksmų, kad apsaugotume savo vaikus nuo smurto ir žalos tiek realiame gyvenime, tiek internete.“
