JAV atstovai patvirtino: masinio karių išvedimo iš Europos nebus, bet ragina Europą rūpintis patiems
Briuselyje susirinkę NATO gynybos ministrai aptarė JAV karių buvimą Europoje ir tolimesnę Aljanso kryptį. Tačiau susitikimas vyko be JAV gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho. Vašingtonui šįkart atstovavo gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge’as Colby. Anksčiau NATO užsienio reikalų ministrų posėdyje taip pat nedalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Vienas pagrindinių klausimų buvo JAV pajėgų ateitis Europoje, nors pagrindinių lyderių susitikime ir nebuvo. Šiuo metu žemyne dislokuota apie 80–90 tūkst. amerikiečių karių – daugiausia Vokietijoje, Italijoje ir rytiniame NATO flange. JAV patvirtino, kad galimo peržiūrėjimo atveju būtų mažinamas tik ribotas karių skaičius, o didžioji dalis pajėgų liktų savo pozicijose.
Kartu Vašingtonas dar kartą pabrėžė, kad Europa turi stiprinti savo gynybinius pajėgumus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat priminė, kad JAV turi globalių įsipareigojimų.
„Jie turi rūpintis visu pasauliu. Tai yra Jungtinės Valstijos“, – teigė jis.
Tačiau JAV signalizuoja, kad, turėdamos įsipareigojimų kituose pasaulio regionuose, tikisi iš Europos didesnės atsakomybės už savo saugumą.

NATO paskelbė apie „Arctic Sentry“ iniciatyvą – skiriamas dėmesys Arkties regionui
Vienintelis konkretus sprendimas po susitikimo – paskelbta apie „Arctic Sentry“ iniciatyvą. Ji skirta stiprinti NATO veiklą Aukštajame Šiaurės regione ir Arktyje, atsižvelgiant į Rusijos karinį aktyvumą bei Kinijos interesus šiame regione.
Iniciatyva apims oro, jūrų, sausumos, kibernetinius ir kosmoso pajėgumus. Nacionalinės pratybos, jau vykdomos Šiaurės Europos šalyse, bus koordinuojamos NATO lygmeniu. Kol kas nėra aišku, kokį konkretų vaidmenį šioje iniciatyvoje atliks JAV.
Sprendimas paskelbtas po diskusijų dėl Grenlandijos klausimo. NATO pabrėžė, kad pagrindinė Aljanso funkcija išlieka kolektyvinė 32 valstybių teritorijos gynyba.
Naujas „NATO 3.0“ etapas – JAV išlaikytų savo vaidmenį, bet europiečiams tektų daugiau atsakomybės
JAV atstovas Elbridge’as Colby pristatė viziją, kurią pavadino „NATO 3.0“. Joje numatoma, kad Europa turėtų užtikrinti didžiąją dalį konvencinių pajėgų, reikalingų atgrasymui ar galimai agresijai atremti žemyne. JAV ir toliau išlaikytų branduolinio atgrasymo vaidmenį.
NATO struktūroje jau vyksta pokyčiai. Jungtinė Karalystė ir Italija perims vadovavimą kai kurioms jungtinėms vadavietėms, o Vokietija ir Lenkija dalinsis atsakomybę kitame operaciniame lygmenyje. Taip didesnė operacinė atsakomybė palaipsniui pereis europiečiams.
Tą pačią dieną aptarta ir tolesnė parama Ukrainai. Jungtinė Karalystė paskelbė apie papildomą finansavimą oro gynybai, Švedija planuoja finansuoti ginklų įsigijimą, o Nyderlandai perduos skrydžio simuliatorius ukrainiečių pilotų mokymui.
Briuselio susitikimas parodė, kad NATO išlieka veikiančiu aljansu, tačiau diskusijos rodo aiškią kryptį – didesnį europinį vaidmenį gynyboje ir naujų saugumo prioritetų formavimą, ypač Šiaurės regione.