Nuspręsta, kam patikėti Leipalingio pastotės rekonstrukcijos darbus
Daugiau nei šešis dešimtmečius veikianti Leipalingio transformatorių pastotė bus iš esmės atnaujinta – kartu bus galutinai atsisakyta ir kadaise Lietuvą su Baltarusija jungusios elektros linijos. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė 4,2 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su valstybės valdomos „Epso-G“ grupės energetikos infrastruktūros plėtros ir priežiūros bendrove „Tetas“. Įmonė rekonstruos 110 kilovoltų (kV) Leipalingio pastotės skirstyklą bei demontuos apie 10 kilometrų ilgio elektros liniją.
„Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento vadovas Karolis Sabaliauskas teigia, kad atnaujinimas sustiprins elektros perdavimo patikimumą Druskininkų savivaldybėje, o rekonstrukcijos metu bus pakeisti visi daugiau nei 60 metų veikiančios pastotės įrenginiai[1].
„Projekto metu taip pat bus demontuojama elektros linija, anksčiau jungusi Leipalingio pastotę su Baltarusija. Lietuvos elektros sistemai atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų bei sėkmingai prisijungus prie kontinentinės Europos, šios linijos yra atjungtos ir iš dalies jau demontuotos“, – pranešime teigė K. Sabaliauskas.
Pagal sutartį „Tetas“ turės parengti rekonstrukcijos darbų projektą, atlikti visos 110 kV skirstyklos atnaujinimą bei demontuoti linijos Leipalingis–Gardinas atkarpą, taip atlaisvinant sklypų savininkų žemę. Rekonstrukcijos projektą planuojama užbaigti 2028 metais.
Dėl šalčių elektros kaina ir suvartojimas išaugo
Praėjusią savaitę šalčiai Lietuvoje išaugino elektros paklausą ir kilstelėjo kainas. Vasario 2–9 dienomis vidutinė didmeninė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje padidėjo 12 proc. iki 216 Eur/MWh. Pirmadienį per 15 minučių užfiksuotas beveik rekordinis vartojimas – 2564 MW, o bendras savaitės poreikis siekė 360 GWh[2].
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, augančią paklausą teko dengti didesniu importu, nes vietos gamyba neaugo, o situaciją dar komplikavo neplanuoti šiluminių elektrinių remontai Lietuvoje ir Estijoje.
Lietuvoje per savaitę pagaminta 230 GWh elektros – tai sudarė 64 proc. šalies poreikio. Vėjo elektrinių gamyba mažėjo iki 115 GWh, šiluminių – iki 75 GWh, hidroelektrinės pagamino 17 GWh. Importas augo 10 proc. iki 163 GWh, didžioji dalis elektros atitekėjo iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį. Tuo metu eksportas smuko 35 proc. iki 25 GWh, o jungčių pralaidumas daugiausia buvo išnaudojamas elektros srautui į Lietuvą.
ES pirmą kartą skyrė 22 mln. eurų Lietuvos energetikos infrastruktūros apsaugai
Tuo tarpu sausio pabaigoje Europos Komisija pirmą kartą nusprendė skirti Europos Sąjungos lėšas ne energetikos infrastruktūros plėtrai, o jos apsaugai – Baltijos šalims ir Lenkijai tam numatyta 113 mln. eurų, iš kurių Lietuvai atiteks 22 mln. eurų. Finansavimas skiriamas ruošiantis ir jau įvykdžius elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, siekiant didinti sinchronizuotos sistemos atsparumą.
Premjerė Inga Ruginienė šį sprendimą vadina precedentu, pabrėždama, kad dar visai neseniai toks finansavimas atrodė sunkiai įmanomas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas akcentuoja, kad tai – išskirtinis sprendimas ES mastu, o prezidentas Gitanas Nausėda energetikos infrastruktūros apsaugą prilygina gynybos pajėgumams.
Skelbta, kad Lietuvoje projektus įgyvendins „Litgrid“ – numatyta 13 iniciatyvų, apimančių fizinės apsaugos stiprinimą, dronų neutralizavimo sprendimus, kibernetinio saugumo didinimą ir pasirengimą greitam galimų pažeidimų atstatymui, ES parama vienam projektui negalės viršyti 50 proc. jo vertės.
