Lietuvos rinkoje trūksta bent 2 tūkst. mokslininkų ir genijų
Lietuva svarsto ambicingą žingsnį – steigti daugiau nei 150 mln. eurų vertės fondą, skirtą pritraukti geriausiems pasaulio protams. Šio plano esmė – mažėjančio gyventojų skaičiaus sąlygomis stiprinti šalies ekonomiką ne kiekybe, o kokybe.
Skaičiuojama, kad per dešimtmetį būtų galima sukurti specializuotą institutą, kuriame dirbtų apie 2 tūkst. aukščiausio lygio mokslininkų ir inovatorių. Valstybė kasmet prisidėtų maždaug 150 mln. eurų, o likusią dalį investuotų verslas. Tokiu būdu siekiama sukurti ilgalaikį ekonominį impulsą, paremtą žiniomis ir technologijomi[1].
Šios iniciatyvos fonas – dramatiška demografinė situacija. 2025 metais Lietuvoje gimė 17,5 tūkst. kūdikių – apie 8 proc. mažiau nei metais anksčiau ir perpus mažiau nei prieš dešimtmetį. Suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0, kai natūraliam visuomenės atsinaujinimui reikalingas bent 2,1 rodiklis. Tai reiškia, kad šalis sparčiai sensta, o darbo rinkoje ateityje gali trūkti žmonių. Ilgainiui tai didins spaudimą socialinei apsaugai ir viešiesiems finansams.
Nors Lietuva šeimos politikai skiria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir pagal šį rodiklį yra arti Europos Sąjungos vidurkio, didesnės išlaidos gimstamumo proveržio negarantuoja. Net šalys, kurios šeimoms skiria daugiau nei 3,5 proc. BVP, susiduria su panašiais demografiniais iššūkiais. Tai rodo, kad vien finansinės paskatos problemos neišsprendžia. Sprendimai turi būti platesni ir apimti darbo rinkos, migracijos bei inovacijų politiką.
Gimstamumui stabilizuoti – kitataučių priėmimas
Viena iš alternatyvų – kryptingai valdoma imigracija. Pastaraisiais metais ji padėjo stabilizuoti gyventojų skaičių, tačiau kartu išryškino struktūrinius trūkumus: dalis atvykstančiųjų dirba mažos pridėtinės vertės sektoriuose, o bendras ekonomikos produktyvumas mažėja.
Be to, regionuose išlieka aukštesnis nedarbo lygis, susijęs su kompetencijų trūkumu ir šešėline ekonomika. Tai rodo, kad be aiškios strategijos migracija gali nepasiekti laukiamo efekto.
Todėl siūloma kurti nacionalinę migracijos ir integracijos strategiją, kuri leistų pasirinkti, kokių specialistų reikia, iš kokių šalių juos kviesti ir kaip užtikrinti jų įsiliejimą į darbo rinką bei visuomenę. Talentų pritraukimo fondas ir kryptinga migracijos politika galėtų tapti atsvara demografiniam nuosmukiui. Klausimas lieka atviras – ar Lietuva ryšis investuoti į aukštos pridėtinės vertės ateitį, ar pasyviai prisitaikys prie mažėjančios visuomenės realybės.
Už persikėlimą į Lietuvą – daugiau nei 4 tūkst. eurų: valstybė vilioja aukštos kvalifikacijos specialistus
Tuo tarpu dar pernai metų pabaigoje pasirodė informacija apie tai, kad siekdama pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus iš užsienio, Lietuva pradeda taikyti tiesioginę finansinę paskatą – daugiau nei 4 200 eurų kompensaciją persikėlimo išlaidoms padengti. Išmoka skiriama tiems, kurie sudaro neterminuotą darbo sutartį su Lietuvos įmone, dirba aukštos pridėtinės vertės srityse – informacinių technologijų, inžinerijos ar gyvybės mokslų sektoriuose – ir per pirmuosius šešis mėnesius uždirba ne mažiau nei įmonės vidurkis.
Paraišką galima pateikti elektroniniu būdu ar kitais oficialiais kanalais, o lėšos pervedamos tiesiogiai specialistui, o ne darbdaviui. Tokiu modeliu Lietuva išsiskiria Baltijos šalyse, nes kaimynės daugiausia taiko verslo subsidijas ar administracinius palengvinimus, bet ne tiesiogines išmokas darbuotojams. Iniciatyva pristatoma kaip dalis platesnės strategijos stiprinti augančius technologijų ir inovacijų sektorius.
Programą administruoja VšĮ „Investuok Lietuvoje“, kurios dalininkė yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Organizacija pastaraisiais metais dalyvavo ir stambiuose projektuose, tarp jų – bendradarbiavime su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl šaudmenų gamyklos statybos.
Tuo metu migrantai jau sudaro reikšmingą Lietuvos darbo rinkos dalį – daugiausia jie dirba transporto, statybos ir gamybos sektoriuose, o atlyginimų skirtumai priklauso nuo kvalifikacijos. Artėjant sprendimams dėl ES migracijos pakto, Lietuvai tenka spręsti, ar toliau kryptingai orientuotis į aukštos kvalifikacijos talentų pritraukimą, ar peržiūrėti platesnę migracijos ir integracijos politiką.
Kas dešimtas kūdikis gimsta mišrioje šeimoje
Lietuvoje gimstamumui pasiekus rekordines žemumas, vis daugiau vaikų gimsta šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų yra užsienio pilietis – jei 2022 m. tokių naujagimių buvo 1 087, tai 2023 m. jau 1 424, o 2024 m. – 1 407. Tuo pat metu šalyje sparčiai augo užsieniečių skaičius: 2023 m. jų buvo beveik 190 tūkst., arba 89 proc. daugiau nei prieš metus, daugiausia – iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
Bendras gimstamumas Lietuvoje toliau krenta, mirčių kasmet fiksuojama apie 20 tūkst. daugiau nei gimimų, o regionuose naujagimių skaičius per dešimtmetį sumažėjo beveik perpus. Savivaldybių finansinės paskatos situacijos iš esmės nekeičia, o ekspertai kaip vieną svarbiausių priežasčių įvardija vėlyvą šeimos planavimą ir ribotą nevaisingumo gydymo prieinamumą – Lietuvoje atliekama gerokai mažiau pagalbinio apvaisinimo procedūrų, nei reikėtų pagal Europos vidurkį.
Demografinė krizė, anot specialistų, ilgainiui paveiks darbo rinką, socialinę sistemą ir net nacionalinį saugumą.
