Lietuvos prekybos centruose tas pats maisto prekių krepšelis gali kainuoti nuo 38 iki 43 eurų
Vasario pradžioje atliktas kainų patikrinimas parodė, kad tas pats dažno vartojimo prekių krepšelis skirtinguose tinkluose kainuoja nevienodai. „SeeNext“ tyrimas, atliktas slapto pirkėjo metodu, įvertino 29 pigiausių kasdienio vartojimo prekių rinkinį.
Pigiausiai vasarį toks krepšelis kainavo „Lidl“ – 38,44 euro. Brangiausiai – „Maximoje“, kur vidutinė suma siekė 43,07 euro. Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio varianto viršijo 4,6 euro.
Tarp šių dviejų kraštutinumų išsirikiavo „Rimi“ su 41,67 euro, „Norfa“ su 42,21 euro ir „Iki“ su 42,87 euro krepšeliu. 4–5 eurų skirtumas vienam apsipirkimui gali atrodyti nedidelis, tačiau per mėnesį ar metus jis tampa reikšmingas.[1]
Jei toks krepšelis perkamas aštuonis kartus per mėnesį, metinis skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio tinklo gali viršyti 400 eurų. Tai jau nėra simbolinė suma namų ūkiui.
Lietuvoje kainos kyla nežymiai, tačiau atskirose kategorijose pokyčiai ryškesni
Portalo pricer.lt duomenimis, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį, palyginti su 2025 metų gruodžiu, brango 0,2 proc., arba 13 centų. Per metus augimas siekė 0,6 proc., arba 41 centą.
Populiarių ir gerai žinomų produktų krepšelis per mėnesį brango 4,5 proc., arba 2,8 euro. Per metus augimas siekė 1,9 proc., arba 1,2 euro.[2]
Iš 52 stebimų prekių brango 29, pigo 22, o vienos prekės kaina nepasikeitė. Labiausiai brango juodasis šokoladas, obuoliai ir pomidorai. Labiausiai pigo sviestas.
Skirtingose kategorijose kainų skirtumai taip pat matomi. Pieno produktai pigiausi „Lidl“ – 7,44 euro, brangiausi „Maximoje“ – 7,97 euro. Mėsos produktai pigiausi „Lidl“ – 14,70 euro, o brangiausi „Iki“ – 16,76 euro.
Vaisių ir daržovių krepšelis „Lidl“ kainavo 4,32 euro, o „Iki“ – 5,64 euro. Gėrimų kategorijoje skirtumas dar ryškesnis: „Lidl“ – 2,15 euro, „Norfa“ – 3,99 euro.
Europoje maistas brangsta sparčiau nei bendra infliacija , o dauguma gyventojų tikisi tolesnio augimo
Eurostato duomenimis, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Europos Sąjungoje 2025 metais augo 3,3 proc. Tuo metu bendra infliacija siekė 2,5 proc. Tai reiškia, kad maisto kainos kilo sparčiau nei bendras kainų lygis.[3]
Europos Centrinis Bankas prognozuoja, kad maisto infliacija, maisto kainų kilimas, euro zonoje turėtų mažėti, o iki 2026 metų pabaigos stabilizuotis šiek tiek virš 2 proc. Tačiau vartotojų nuotaikos rodo, kad kainų spaudimas vis dar jaučiamas.
ING apklausoje šešiose Europos šalyse 58 proc. respondentų teigė, kad tikisi spartesnio kainų augimo per artimiausius 12 mėnesių. Rumunijoje taip manančių buvo 73 proc., Belgijoje – 66 proc., Nyderlanduose – 64 proc.
Mažiausias lūkestis dėl tolesnio brangimo fiksuotas Ispanijoje – 39 proc. respondentų. Šalyje ekonomika augo sparčiau nei euro zonos vidurkis, o realių pajamų augimas stiprino vartotojų pasitikėjimą. Duomenys rodo, kad šalyse, kur maisto kainų augimas didesnis, namų ūkiai ir didesnę biudžeto dalį skiria maistui. Pavyzdžiui, Rumunijoje jis siekė 6,8 proc., o namų ūkiai maistui ir gėrimams skiria 23,1 proc. savo išlaidų.
Tai reiškia, kad kainų augimo poveikis skirtingose Europos šalyse juntamas nevienodai. Lietuvoje kainų pokytis kol kas santykinai nedidelis, tačiau prekybos tinklų skirtumai rodo, kad apsipirkimo vieta vis dar turi reikšmingą įtaką galutinei sumai.
