Palūkanų normų stabilizacija panaikino aiškų nuomos pranašumą, bet sprendimas liko individualus
Pastaraisiais metais, kai Europos Centrinis Bankas sparčiai kėlė bazines palūkanų normas, situacija atrodė gana aiški – trumpuoju laikotarpiu nuoma daugeliui buvo finansiškai racionalesnis pasirinkimas nei būsto pirkimas su brangia paskola. Šiandien situacija pasikeitė: palūkanos nusistovėjo, o lūkesčiai dėl reikšmingo jų mažėjimo artimiausiu metu sumenko.
Vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje šiuo metu siekia apie 3,6 proc., o tai reiškia, kad paskolos įmokos tapo labiau prognozuojamos. Tai sumažino neapibrėžtumą tiems, kurie svarsto pirkti būstą ilgesniam laikotarpiui. Vis dėlto tai nereiškia, kad nuoma prarado savo patrauklumą – ji išlieka lankstesnė ir mažiau įpareigojanti.[1]
Ekonomistai pabrėžia, kad šiandien sprendimas „pirkti ar nuomotis“ nebėra vien matematinė formulė. Jis vis labiau priklauso nuo asmens gyvenimo būdo, stabilumo darbe, planų likti tame pačiame mieste ir pasirengimo prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
Augančios būsto kainos keičia skaičiavimus ir spaudžia sprendimą neatidėlioti
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje ir toliau kyla, o tai tampa vienu svarbiausių argumentų pirkimo naudai. Per pastaruosius metus kainų augimas fiksuotas visuose didžiuosiuose miestuose, o kai kur jis viršijo 10 procentų. Tai reiškia, kad laukimas nebūtinai padeda sutaupyti – priešingai, būstas gali tapti dar brangesnis.
Augančios kainos keičia ir psichologinį foną. Žmonės vis dažniau baiminasi „pavėluoti“ į rinką, ypač jei turi stabilias pajamas ir bent minimalų pradinį įnašą. Ilgalaikėje perspektyvoje nuosavas būstas daugeliui atrodo kaip apsauga nuo infliacijos ir nuomos kainų augimo.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad kainų augimas didina ir rizikas. Jei ekonomika sulėtėtų arba darbo rinka susidurtų su iššūkiais, didelė paskola galėtų tapti finansine našta. Todėl būsto pirkimas šiandien vis dažniau suvokiamas ne kaip savaime teisingas sprendimas, o kaip sąmoninga, gerai pasverta investicija.
Nuoma išlieka racionali tiems, kuriems svarbi laisvė, o pirkimas – tiems, kurie planuoja ilgam
Žvelgiant plačiau, nuoma ir toliau išlieka patraukli tiems, kurių gyvenimas dar nėra stabilus: jauniems specialistams, dažnai keičiantiems darbą ar miestą, taip pat žmonėms, kurie nenori būti „pririšti“ prie vienos vietos. Nuoma leidžia greičiau reaguoti į pokyčius ir išvengti papildomų išlaidų, susijusių su būsto priežiūra ar remontu.
Tuo metu būsto pirkimas labiau apsimoka tiems, kurie planuoja tame pačiame mieste gyventi bent 7–10 metų, turi finansinį rezervą ir vertina ilgalaikį stabilumą. Tokiu atveju paskolos įmoka palaipsniui virsta investicija į nuosavą turtą, o ne nuolatine išlaida, kaip nuomos mokestis.
Apibendrinant, universalaus atsakymo šiandien nėra. Ekonominė aplinka leidžia svarstyti abu variantus, tačiau sprendimas turėtų būti grindžiamas ne vien palūkanų dydžiu ar kainų grafiku, o realiomis asmeninėmis aplinkybėmis. Vieniems šis metas gali būti tinkamas žengti į nuosavo būsto rinką, kitiems – dar palaukti ir išnaudoti nuomos suteikiamą lankstumą.
