Valentino diena be poros gali tapti diena sau, o ne problema, kurią reikia spręsti
Valentino diena daugeliui vienišų žmonių gali jaustis kaip padidintas foninis triukšmas. Ryškios reklamos, porų turinys socialiniuose tinkluose, specialūs restoranų pasiūlymai ir viešas romantikos demonstravimas sukuria įspūdį, kad ši diena turi vieną „teisingą“ scenarijų. Ypač tai jaučia tie, kurie neseniai išgyveno skyrybas arba tiesiog šiuo metu neturi antros pusės.
Santykių ekspertė Adrienne Michelle atkreipia dėmesį, kad problema slypi ne pačiame vienišume, o tame, kaip Valentino diena pateikiama. Anot jos, ši šventė dažnai iškelia romantinę meilę kaip vienintelę vertingą, nors realybėje meilė turi daug daugiau formų.[1]
Draugystė, šeima, ryšys su savimi ar net ramybė be įsipareigojimų taip pat yra svarbios, tačiau tą dieną lieka šešėlyje. Specialistai pabrėžia, kad stipresnė emocinė reakcija per Valentino dieną nėra silpnumo ženklas. Tai labiau rodo, kaip stipriai socialiniai lūkesčiai gali veikti kasdienę savijautą, net jei žmogus įprastai su savo statusu jaučiasi gana tvirtai.
Vienišumas šią dieną vis dažniau vertinamas kaip pasirinkimas, o ne trūkumas
Pastaraisiais metais keičiasi požiūris į buvimą vienam. Vis daugiau žmonių vienišumą suvokia ne kaip laikiną „problemą“, kurią reikia kuo greičiau išspręsti, o kaip gyvenimo etapą, turintį savų privalumų. Valentino diena tokiame kontekste tampa ne išbandymu, o dar viena proga pasirinkti, kaip ją praleisti.
A. Michelle siūlo perkelti dėmesį nuo to, ko šiuo metu nėra, į tai, kas jau egzistuoja. Anot jos, meilės gyvenime dažniausiai būna daugiau, nei žmogus linkęs pastebėti, tačiau ji ne visada atrodo taip, kaip diktuoja reklamos ar socialiniai tinklai. Santykiai ateina skirtingu metu, o lūkesčiai, kad viskas turi vykti pagal bendrą grafiką, dažnai tik sustiprina nusivylimą.
Ši perspektyva nereiškia, kad žmogus atsisako romantikos ar santykių ateityje. Greičiau tai reiškia, kad vienišumas nebelaikomas „nepilna būsena“, o tampa laikotarpiu, kuriame galima gyventi visavertiškai, be nuolatinio savęs lyginimo su kitais.
Valentino diena vis dažniau tampa proga rinktis sau tinkamas veiklas
Vietoje bandymo pritapti prie bendro šventės scenarijaus, vis daugiau žmonių renkasi Valentino dieną praleisti taip, kaip jiems iš tiesų norisi. Šios idėjos dažniausiai nesusijusios su romantiškais gestais, o labiau su savijauta, komfortu ar paprastu malonumu.[2]
Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų – tiek aktyvios, tiek visiškai paprastos veiklos, kurios leidžia dieną išgyventi be papildomo spaudimo:
- laikas sau, pavyzdžiui, ramus vakaras namuose su filmais ar knyga;
- spa vakaras;
- vakarienė restorane derinimo prie kito žmogaus;
- naujo recepto išbandymas namuose;
- susitikimas su draugais ar vadinamoji „Galentine’s Day“ versija;
- trumpa išvyka ar spontaniškas pasivaikščiojimas;
- vakaras sporto salėje ar grupinėje treniruotėje;
- keramikos, maisto gaminimo ar kitokia pamoka;
- praktinė veikla, kaip namų tvarkymas ar planų peržiūra.
Bendra šių pasirinkimų idėja paprasta – Valentino diena nebūtinai turi būti apie tai, ko žmogus neturi. Ji gali būti apie tai, ką jis renkasi. Toks požiūris pamažu tampa ne alternatyva, o vis dažnesne norma.
