Karo simuliacija: Rusija per kelias dienas perima Suvalkų koridorių ir užima Marijampolę
Per kelias paras užimama Marijampolė, paralyžiuotas Suvalkų koridorius ir Vakarų sostinės, skendinčios dvejonėse – tokį scenarijų piešia naujausia Vokietijos laikraščio „Die Welt“ paviešinta karinė simuliacija. Joje modeliuojama, kaip Rusija, pasitelkusi ribotas pajėgas, greitai sukuria faktinę padėtį Lietuvos pietvakariuose, o konfliktas beveik iš karto persikelia iš karinio į politinį lygmenį.
Šis karo žaidimas, kaip ir ankstesni panašūs bandymai Vakarų šalyse, kelia diskusiją ne tik apie regiono saugumą, bet ir apie tai, kiek tokios viešos simuliacijos atspindi realius gynybos pajėgumus[1].
Pagal scenarijų Maskva inicijuoja dirbtinę humanitarinę krizę ir į Kaliningradą siunčia vadinamąjį humanitarinį konvojų, kuris juda per Suvalkų koridorių. Netrukus už jo seka Rusijos kariniai daliniai, o eskalacijai prasidėjus Lietuvoje dislokuota Vokietijos brigada vaizduojama kaip neveiksni.
Tuo tarpu JAV ir kitos NATO šalys esą delsia reaguoti, siekdamos išvengti plataus masto karo, o Rusijos pajėgoms perėmus Marijampolės kontrolę, situacija nukreipiama į politines derybas, menkai akcentuojant vietinių gynybos pajėgų vaidmenį.
Buvęs ES karinės žvalgybos vadovas: tai neatitinka realių pajėgumų
Tokį simuliacijos vaizdinį kritiškai vertina atsargos pulkininkas, buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius Gintaras Bagdonas. Jo teigimu, pateiktas scenarijus sunkiai dera su realiais karinių pajėgų skaičiais ir galimybėmis, todėl labiau atspindi pasirinktą metodiką nei tikėtiną įvykių eigą. Pasak jo, karo žaidimuose neretai sąmoningai pasirenkamos itin nepalankios pradinės sąlygos, kad būtų galima testuoti politinių sprendimų priėmimo procesus, o ne pateikti tikslią karinės situacijos prognozę.
„Tai, kas ten parašyta, yra nesąmonė. Aš nežinau to karo žaidimo tikslų, galbūt jie perdėm politiniai – parodyti grėsmę, edukuoti savo žmones, Vokietijos ar kitų šalių piliečius“, – teigė jis.
Panašūs vieši karo žaidimai Baltijos regionui nėra naujiena. 2016 m. BBC dokumentiniame projekte „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“ buvo modeliuojamas Rusijos puolimas prieš Latviją, o tuo pat metu „RAND Corporation“ paskelbė analizę, kurioje teigta, kad Rusija galėtų per kelias paras užimti Baltijos valstybes.
Tokie scenarijai tuomet sulaukė kritikos dėl galimo perdėto bejėgiškumo įspūdžio kūrimo, nors tuo metu NATO dar nebuvo dislokavusi pajėgų regione, o Baltijos šalių kariuomenės tik pradėjo atsigauti po finansinės krizės.
Realaus „plano B“ Lietuva neturi?
Didėjant neapibrėžtumui dėl JAV užsienio politikos krypties ir vis garsiau svarstant apie galimą NATO silpnėjimą, Lietuvoje vis dažniau keliami klausimai, kaip šalis gintųsi karo atveju. Diskusijas paskatino ir vieši premjerės Ingos Ruginienės pareiškimai apie „planą B ir planą C“, jei Aljansas nebesugebėtų užtikrinti kolektyvinės gynybos. Tačiau už uždarų durų vykstantys pokalbiai rodo, kad realių alternatyvų pagrindiniam saugumo modeliui kol kas nėra[2].
LRT portalo kalbinti buvę ir esami aukšto rango Lietuvos pareigūnai – Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės ir Prezidentūros atstovai, taip pat pagrindinių politinių partijų nariai – pripažįsta, kad Lietuvos gynybos planavimas ir toliau visiškai remiasi JAV kariniu buvimu ir NATO kolektyvine gynyba.
Jų teigimu, vadinamasis planas B, pagal kurį Lietuva galėtų gintis be amerikiečių ir Aljanso paramos, nėra išplėtotas kaip savarankiška karinė strategija. Dabartiniai gynybos pirkimai, pajėgų struktūra ir operaciniai planai yra orientuoti į veikimą NATO rėmuose, o JAV karių ir technikos buvimas Lietuvoje laikomas kritiniu atgrasymo veiksniu.
Kaip pabrėžiama, Europa šiuo metu nepajėgi pasiūlyti realios alternatyvos, todėl Lietuva neturi atskiro saugumo plano be NATO – jos strategija grindžiama tuo, kad pagrindinis planas privalo veikti.
NATO vadovas: Europa be JAV nuo karo neapsigintų
Apie tai, kad Europa negalėtų nuo priešo apsiginti be Jungtinių Valstijų pagalbos, jau prakalbo ir NATO vadovybė. Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį Europos Parlamente Briuselyje pareiškė, jog kalbos apie savarankišką Europos gynybą šiuo metu neatitinka realybės, o JAV ir Europos saugumas išlieka glaudžiai susijęs. Pasak jo, net ir keičiantis Vašingtono prioritetams, amerikiečių karinis buvimas Europoje yra būtinas, o mintys, kad Europa galėtų apsiginti viena, yra labiau politinės ambicijos nei realus planas.
Kalbėdamas apie hipotetinį scenarijų, kuriame Europa gintųsi be JAV, M. Rutte teigė, kad tam prireiktų drastiškai didesnių gynybos išlaidų – iki 10 proc. BVP – ir nuosavo branduolinio atgrasymo, kas reikštų milžinišką finansinę ir politinę kainą. Jis taip pat pabrėžė, kad be JAV paramos Europa šiuo metu nepajėgtų užtikrinti pakankamos karinės pagalbos Ukrainai, ypač oro gynybos srityje.
Šie pareiškimai sulaukė kritikos iš dalies Europos politikų, kurie teigia, kad Europa privalo stiprinti savo gynybos pajėgumus ir kurti tvirtesnį europinį NATO ramstį, tačiau net ir jie pripažįsta, jog tai būtų ilgo laikotarpio, o ne artimiausių metų sprendimas.
