Teismas sustabdė Berlyno siūlymą leisti naudoti druską, nepaisant avarijų ir nelaimių skaičiaus
Po precedento neturinčios šalčio bangos Berlynas virto tikra čiuožykla, tačiau miesto valdžios bandymas greitai spręsti problemą atsitrenkė į teismo sprendimą. Berlyno administracinis teismas panaikino miesto transporto senatorės Ute Bonde sausio 30 d. priimtą potvarkį, kuriuo gyventojams buvo leista naudoti druską ir kitas chemines priemones šaligatviams nuo plikledžio valyti.
Teismo sprendimas reiškia, kad Berlyno pastatų savininkai, kurie pagal įstatymą atsakingi už šaligatvių priežiūrą prie savo pastatų, ir toliau gali naudoti tik mechanines priemones – skaldyti ledą ar barstyti smėlį bei žvyrą. Šios priemonės, kaip rodo pastarųjų dienų situacija, dažnai nepakankamos užtikrinti saugų judėjimą.[1]
Nuo sausio 25 dienos Berlyną užklupę neįprastai šalti orai didelę miesto dalį pavertė slidžiais ledo laukais. Pasekmės tapo akivaizdžios per kelias dienas. Nors keliuose druską galima naudoti, vien vasario 2-osios rytą policija užfiksavo 201 eismo įvykį – daugiau nei tris kartus daugiau nei prieš savaitę.
Šis druskos naudojimo draudimas pėstiesiems skirtuose takuose aip pat atsiliepė sužeidimais. Didžiausia Berlyno traumų ligoninė pranešė, kad kasdien sulaukia 30–40 pacientų, patyrusių kritimus ant ledo. Dažniausios traumos – lūžę riešai, sutrenkimai ir galvos traumos. Gelbėjimo tarnybos taip pat skelbė rekordinius pagalbos skambučių skaičius.
Aplinkosaugininkų skundas sustabdė išimtį
Į teismą kreipėsi aplinkosaugos organizacija „Naturschutzbund Deutschland“ (NABU), argumentuodama, kad masinis druskos naudojimas kenkia medžiams ir augalams bei prieštarauja galiojančiam Berlyno Teismų švaros ir Aplinkos apsaugos įstatymams, kuriuose druskos naudojimas šaligatviams draudžiamas jau daugelį metų.
NABU vadovė Melanie von Orlow pasveikino sprendimą, teigdama, kad senatorė bandė apeiti galiojančius įstatymus. Jos teigimu, bendro pobūdžio leidimas naudoti druską be aiškaus teisinio pagrindo būtų sukūręs pavojingą precedentą, net ir esant išskirtinėms oro sąlygoms.[2]
Teismo sprendimas sulaukė aštrios reakcijos iš įvairių politinių stovyklų. Žaliųjų partijos parlamentarė Ricarda Lang socialiniame tinkle „X“ sprendimą pavadino „beprotybe“, atkreipdama dėmesį, kad dalis senjorų dėl slidžių šaligatvių bijo išeiti iš namų.
Berlyno Laisvosios demokratų partijos (FDP) vadovas Christophas Meyeris kritikavo pačią aplinkosaugos organizaciją, apkaltindamas ją ideologiniu aklumu ir abejingumu gyventojų saugumui.
Tuo metu Berlyno meras Kai Wegneris (CDU) pareiškė, kad teismo sprendimas atskleidė būtinybę keisti galiojančius teisės aktus. Pasak jo, Miesto švaros įstatymas turėtų būti peržiūrėtas, kad ekstremaliomis oro sąlygomis miestas galėtų imtis greitų ir veiksmingų priemonių gyventojų saugumui užtikrinti.
Orų prognozės problemas tik aštrina: artėja pavojinga lijundra
Meteorologai artimiausiomis dienomis prognozuoja dar vieną šąlančio lietaus-lijundros bangą, todėl situacija Berlyne artimiausiu metu greičiausiai nesikeis. Vokietijos meteorologijos tarnyba gyventojams rekomenduoja avėti neslidžią avalynę ir judėti mažais, atsargiais žingsniais.
Tuo metu daugeliui berlyniečių klausimas lieka atviras: ar griežtas teisės normų laikymasis ekstremaliomis sąlygomis netampa rizika žmonių sveikatai ir saugumui, kai praktiniai sprendimai atidedami dėl formalių draudimų.
Lietuvoje orų ir ilgai nematytų šalčių situacija panaši. Paskutinėmis savaitėmis šalyje termometro stulpeliai krito ir iki 20 ir net iki 30 laipsnių šalčio. Tačiau druskos naudojimas kelių priežiūrai ir pėsčiųjų takams nėra draudžiamas ir, gali būti, padeda išvengti traumų.
