Kongreso tyrimas teigia, kad Briuselis darė spaudimą socialinuose tinkluose prieš ES šalių rinkimus
JAV Atstovų Rūmų Teismų komitetas, kuriam vadovauja respublikonai, antradienį paskelbė naują ataskaitą, kurioje Europos Komisija kaltinama sistemingu kišimusi į rinkimų procesus Europoje ir politinės cenzūros taikymu per technologijų reguliavimą.
Dokumentas pavadintas „ES cenzūros bylos. II dalis“ ir paremtas tūkstančiais puslapių vidinių technologijų bendrovių dokumentų bei jų susirašinėjimo su Europos reguliuotojais.
Komiteto teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Briuselis nuosekliai spaudė socialinių tinklų platformas riboti turinį, kuris laikytas politiškai nepageidaujamu, o šis spaudimas dažnai buvo taikomas prieš pat nacionalinius rinkimus. Respublikonų vertinimu, tai peržengė kovos su neteisėtu turiniu ribas ir tapo bandymu formuoti politinį diskursą ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.[1]
Spaudimas platformoms prasidėjo dar prieš DSA ir buvo „savanoriškas tik formaliai“
Ataskaitoje teigiama, kad Europos Komisijos veiksmai prasidėjo dar gerokai iki Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) įsigaliojimo. Jau nuo 2015 metų veikė įvairios „savanoriškos“ iniciatyvos – ES interneto forumas, Neapykantos kalbos kodeksas, Dezinformacijos praktikos kodeksas.
Tačiau, remiantis vidiniais platformų laiškais, realios pasirinkimo laisvės laikytis ar nesilaikyti šių gairių nebuvo. Komitetas tvirtina, kad Komisija reikalavo keisti globalias bendruomenės taisykles, kurios galioja vartotojams visame pasaulyje, įskaitant Jungtines Valstijas.
Tokiu būdu, respublikonų vertinimu, ES faktinai eksportavo savo turinio reguliavimo modelį už savo jurisdikcijos ribų.
Rinkimai Rumunijoje pateikiami kaip ryškiausias pavyzdys
Didelė ataskaitos dalis skirta Rumunijai. Po 2024 metų prezidento rinkimų pirmojo turo Rumunijos Konstitucinis Teismas panaikino rezultatą, remdamasis žvalgybos tarnybų teiginiais apie Rusijos įtaką per „TikTok“ platformą, kuri esą buvo naudota remti kandidatą Căliną Georgescu.
Tačiau JAV Kongreso komitetas remiasi „TikTok“ vidiniais dokumentais, kuriuose platforma informavo Europos Komisiją, jog nerado jokių įrodymų apie koordinuotą užsienio kampaniją. Vėliau Rumunijos žiniasklaida pranešė, kad tariama įtakos operacija buvo finansuota kitos Rumunijos politinės jėgos, o ne Rusijos.
Nepaisant to, rinkimai buvo pakartoti, o pergalę galiausiai iškovojo vadinamasis „sisteminis“ kandidatas. Ataskaitoje teigiama, kad prieš rinkimus Rumunijos institucijos, remdamosi DSA suteiktais įgaliojimais, reikalavo masiškai šalinti politinį turinį, įskaitant raginimus pašalinti visą medžiagą su Georgescu atvaizdu.
Ataskaitoje minimi ir kiti atvejai. Slovakijoje, prieš 2023 metų parlamento rinkimus, Komisija esą darė spaudimą „TikTok“, kad tokie teiginiai kaip „yra tik dvi lytys“ ar „vaikai negali būti translyčiai“ būtų laikomi neapykantos kalba, nors pati platforma juos apibūdino kaip įprastą politinės diskusijos dalį.
Lenkijoje, pasak ataskaitos, panašios gairės buvo taikomos 2023 metų rinkimų metu, kai kritika COVID-19 ribojimams buvo žymima kaip „sąmokslo teorijos“.
Moldovoje susirūpinimą sukėlė tai, kad likus mėnesiui iki prezidento rinkimų Europos Komisijos remiamame renginyje apie „dezinformacijos rizikas“ dalyvavo šalies ministrė pirmininkė, kurios partija tuo pat metu turėjo kandidatą rinkimuose.
JAV respublikonai įspėja, kad ES reguliavimas peržengia žodžio laisvės ribas
Komiteto ataskaita taip pat kritikuoja ES sukurtą „ribinio turinio“ (angl. borderline content) sąvoką. Pagal Europos Komisijos ir su ja bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų gaires, šiai kategorijai gali būti priskiriama politinė satyra, anti-elitinis turinys, euroskeptiška retorika, kritika migracijai ar net memų kultūra.
Ypač daug klausimų, respublikonų teigimu, kelia tai, kad politinė satyra laikoma potencialiai pavojinga, nes gali kurti „kolektyvinę tapatybę“ ir padėti apeiti cenzūrą pateikiant žinutę kaip juoką.[2]
JAV respublikonai ataskaitoje atvirai teigia, kad Europos skaitmeninis reguliavimas kelia grėsmę JAV Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvei. Senatorius Ericas Schmittas pareiškė, jog „Europos biurokratai siekia reguliaciniais sprendimais cenzūruoti amerikiečių kalbą internete“, ir pridūrė, kad JAV to neketina toleruoti.
Komiteto pirmininkas Jimas Jordanas apibendrino, kad Europos Komisija, jo vertinimu, darė spaudimą platformoms cenzūruoti teisėtą informaciją, nukreipė veiksmus prieš politinį turinį ir kišosi į rinkimų procesus keliose Europos šalyse.
Europos Komisija šiuos kaltinimus atmeta ir vadina juos nepagrįstais, pabrėždama, kad DSA skirtas kovai su neteisėtu turiniu ir sisteminėmis rizikomis. Vis dėlto Kongreso komiteto tyrimas, kuris bus tęsiamas viešais klausimais, dar labiau išryškina gilėjantį skirtumą tarp Briuselio ir Vašingtono požiūrio į žodžio laisvę, demokratiją ir technologijų vaidmenį politikoje.
