Ne investicijoms, o kasdieniams poreikiams: kam gyventojai leis II pensijų pakopos pinigus
Gyventojams atsiradus galimybei atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, vis aiškiau matyti, kad šie pinigai bus panaudoti labai skirtingiems tikslams, o investavimas anaiptol nėra dominuojantis pasirinkimas. Finansų įmonių apklausos rodo, jog daliai žmonių tai – proga išspręsti atidėliotus kasdienius ar buitinius klausimus, o ne kryptingai planuoti ilgalaikę finansinę grąžą. Visgi, šie pinigai vienaip ar kitaip, panašu, nuguls į verslo kišenes.
Didžiausia dalis gyventojų atsiimtas lėšas ketina skirti būstui – tiek jo įsigijimui, tiek remontui ar energetiniam atnaujinimui. Kita reikšminga grupė pinigus planuoja nukreipti skolų ir paskolų grąžinimui, siekdami sumažinti mėnesines įmokas ir finansinę įtampą. Šie sprendimai dažnai suvokiami kaip būdas „palengvinti gyvenimą čia ir dabar“, net jei tai reiškia mažesnes pajamas ateityje[1].
Taip pat nemaža dalis gyventojų nurodo ketinantys dalį santaupų skirti sveikatos išlaidoms arba kasdieniams poreikiams – nuo medicininių paslaugų iki vartojimo prekių. Finansų ekspertai pažymi, kad būtent ši kryptis kelia didžiausią riziką: be aiškaus plano tokios lėšos dažniausiai išleidžiamos greitai ir nesukuria jokios ilgalaikės finansinės vertės.
Pinigus „įdarbins“ statydami saulės elektrines?
Investavimas, nors ir dažnai minimas kaip ketinimas, realybėje lieka antraplaniu reikalu. Estijos patirtis rodo, kad net ir planavę investuoti gyventojai dažnai to nepadarė. Nekilnojamojo turto rinka reikalauja didesnio pradinio kapitalo, o finansinės investicijos į akcijas ar obligacijas daliai žmonių atrodo per sudėtingos ir rizikingos, todėl sprendimas investuoti dažnai atidedamas arba visai atsisakomas.
Dalis gyventojų ieško tarpinio sprendimo ir svarsto apie tvarius projektus – saulės elektrines, energijos kaupiklius ar kitus energetinio efektyvumo sprendimus. Tokios investicijos suvokiamos kaip apčiuopiamos ir gana greitai atsiperkančios, tačiau finansų ekspertai pabrėžia, kad jos pirmiausia mažina išlaidas, o ne kuria tiesioginį finansinį kapitalą senatvei.
Todėl, kad ir kam būtų skiriamos II pakopos lėšos, pagrindinis iššūkis išlieka tas pats – ar šie pinigai taps ilgalaikiu finansiniu sprendimu, ar bus tiesiog išleisti trumpalaikiams poreikiams.
Jau nesnaudžia ir sukčiai: nusitaikė į nutraukiančius kaupimą
Įsigaliojus galimybei pasitraukti iš II pensijų pakopos, policija jau fiksuoja pirmuosius bandymus išvilioti atsiimtas lėšas, nors kol kas tokie atvejai išlieka pavieniai. Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pabrėžia, kad tikrasis pavojus dar priešakyje – didesnis sukčių suaktyvėjimas prognozuojamas metų pirmojo ketvirčio pabaigoje ir balandį, kai pinigai pradės masiškiau pasiekti gyventojų sąskaitas[2].
Šiuo metu lėšas gauna tik tie, kurie turi teisę trauktis iš kaupimo išimtinėmis sąlygomis, tačiau artėjant platesniam išmokėjimui, teisėsauga ruošiasi didesniam nusikalstamam aktyvumui.
Pasak policijos ir bankų atstovų, sukčiai veikia pagal įprastas schemas – vykdo masinius skambučius, siunčia apgaulingas žinutes ir aktyviai išnaudoja socialinius tinklus, siekdami psichologiškai paveikti aukas.
Teisėsauga ir finansų institucijos tvirtina neturinčios duomenų apie informacijos nutekėjimą iš pensijų fondų ar bankų, o nusikaltėliai dažniausiai veikia „aklai“, tikėdamiesi pataikyti į finansiškai jautrų momentą. Dėl to policija jau dabar stiprina prevencines kampanijas ir ieško technologinių sprendimų, kad gyventojai, gavę didesnes sumas iš II pakopos, netaptų lengvu taikiniu sukčiams.
Atsiėmus sukauptas lėšas laukia ne vien malonios staigmenos
Visgi, ne viskas auksas, kas auksu žiba – šiemet atsivėrusi „finansinė laisvė“ daliai žmonių gali turėti netikėtų pasekmių. Nors atsiimamos yra asmens įmokos ir investicinė grąža, o valstybės dalis perkeliama į „Sodros“ apskaitą, praktikoje vienkartinė išmoka gali būti prilyginta pajamoms.
Tai reiškia, kad gyventojų pajamos formaliai išauga, o tai gali tiesiogiai paveikti teisę gauti savivaldybių teikiamą socialinę paramą – nuo socialinių pašalpų iki būsto šildymo kompensacijų.
Didžiausia rizika kyla mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems atsiimti pensijų pinigai nėra papildomas turtas, o būdas spręsti kasdienius finansinius sunkumus. Nors teisės aktų pataisos numato išimtis, pagal kurias tam tikrais atvejais II pakopos lėšos neįskaičiuojamos vertinant pajamas, praktika išlieka nevienoda ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių bei savivaldybių taikymo.
Dėl šios priežasties specialistai ragina prieš priimant sprendimą pasitraukti iš kaupimo neapsiriboti deklaruojama pasirinkimo laisve, o iš anksto pasitikrinti galimas pasekmes – priešingu atveju pensijų pinigai gali kainuoti prarastą socialinę paramą.
