JK vyriausybė gąsdina ekonominėmis pasekmėmis, kad pateisintų artėjimą prie ES?
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris sulaukė kaltinimų, jog jo vyriausybė atgaivina vadinamąją „Project Fear“ strategiją – baimės kurstymo kampaniją, anksčiau naudotą bandant sustabdyti 2016 m. „Brexit“ referendumą. Spėjama, kad ši taktika vėl pasitelkiama siekiant pateisinti glaudesnę JK integraciją su Europos Sąjunga.
K. Starmeris viešai kalba apie būtinybę „eiti toliau“ derinant Jungtinės Karalystės santykius su ES bendrąja rinka. Jis argumentuoja, kad be tokio žingsnio britų įmonės gali būti atskirtos nuo ES tiekimo grandinių, ypač dėl Briuselio iniciatyvų, tokių kaip „Made in Europe“.
Nors premjeras tvirtina, kad formali ES narystė išlieka „raudona linija“, jo pasisakymai ir vyriausybės veiksmai kelia klausimų, ar šios ribos nėra palaipsniui stumiamos. Šiuos pareiškimus Keiras Starmeris išsakė praėjusią savaitę lankydamasis Kinijoje, kalbėdamas apie būsimą Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimą bei tolesnius santykius su ES:
„Manau, kad neturėtume apsiriboti tik tuo, ką jau esame sutarę. Turėtume siekti eiti toliau. Ir manau, kad yra kitų sričių bendrojoje rinkoje, kuriose galėtume pažiūrėti, ar negalime pasiekti didesnės pažangos“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.[1]
„Tai priklausys nuo mūsų diskusijų ir nuo to, ką laikysime savo nacionaliniu interesu. Ir iš tiesų manau, kad vieta, į kurią verta žiūrėti, yra bendroji rinka, o ne muitų sąjunga, kuri, dėl priežasčių, kurias minėjau, dabar ne itin gerai tarnauja mūsų tikslams.“
Davidas Frostas perspėja, kad „Project Fear“ grįžimas veda prie suvereniteto praradimo
Į šiuos argumentus griežtai sureagavo buvęs „Brexit“ derybininkas Davidas Frostas. Jis pareiškė, kad pasakojimas apie neišvengiamą britų verslo žalą primena seną taktiką, kai visuomenė buvo gąsdinama ekonominiu chaosu, siekiant paveikti politinius sprendimus.
D. Frostas pripažino, kad siekti apsaugoti prekybą su ES yra suprantama, tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, jog Jungtinė Karalystė turi grįžti prie bendrosios rinkos taisyklių. Jis pabrėžė, kad paklusimas ES teisės aktams, neturint jokios įtakos jų priėmimui, ilgainiui būtų žalingesnis nei bet kokie trumpalaikiai prekybos trikdžiai.[2]
Leiboristų vyriausybė apklausose atsilieka nuo „Reform UK“, vadovaujamos Nigelo Farage’o – vienos ryškiausių „Brexit“ figūrų. Tai, spėjama, skatina Starmerį grįžti prie senos baimės naratyvo, bandant perrėminti „Brexit“ kaip ekonominę klaidą, kurią dabar būtina „taisyti“.
Vyriausybė jau perdavė dalį kontrolės Briuseliui ir svarsto naujus integracijos žingsnius
Faktai rodo, kad kalbos apie glaudesnį bendradarbiavimą nėra vien teorinės. K. Starmerio vyriausybė jau sutiko perleisti dalį reguliavimo kontrolės Briuseliui žemės ūkio ir elektros prekybos srityse. Šie susitarimai pateikiami kaip techniniai sprendimai, tačiau kritikai juos vertina kaip precedento kūrimą.
Be to, pranešama, kad Londone svarstomi tolesni žingsniai – nuo gynybos bendradarbiavimo iki galimo sugrįžimo prie muitų sąjungos idėjos. Nors pats Starmeris viešai stengiasi atskirti šias diskusijas nuo visiško „Brexit“ atšaukimo, ES pareigūnai aiškiai primena, kad privilegijuota prieiga prie bendrosios rinkos neatsiejama nuo ES „keturių laisvių“.
Šis požiūrių skirtumas stiprina kritikų argumentą, kad „Project Fear“ nėra tik retorika. Jų teigimu, tai tampa politiniu įrankiu, kuriuo siekiama palaipsniui grąžinti Jungtinę Karalystę į Briuselio reguliacinę orbitą, apeinant tiesioginį visuomenės mandatą, išreikštą per „Brexit“ balsavimą.
