Už nusikaltimus – grėstų ne tik kalėjimas, bet ir deportacija
Lietuvoje svarstomas siūlymas, kuris gali iš esmės pakeisti taisykles nusikaltusiems užsieniečiams – po bausmės atlikimo jų galėtų laukti ne integracija, o kelionė namo. Seimo narys Vytautas Sinica praėjusią savaitę įregistravo įstatymo pataisas, numatančias, kad už tyčinius nusikaltimus pagal Baudžiamąjį kodeksą nuteisti užsieniečiai būtų deportuojami iš Lietuvos, išskyrus atvejus, kai padarytas tik baudžiamasis nusižengimas.
Pagal siūlymą, išsiuntimas būtų vykdomas tik po teismo skirtos bausmės atlikimo. Pataisų iniciatorius teigia, kad augantis migrantų skaičius kelia ne tik socialinius, bet ir saugumo iššūkius, todėl valstybė turi aiškiai apibrėžti ribas[1].
„Milžiniškas užsieniečių skaičius šalyje yra problema jau savaime. Tačiau ypač svarbu, kad nebūtume nusikalstamumą importuojančia šalimi. Kiekvienas, norintis progos užsidirbti Lietuvoje, privalo žinoti, kad tai saugi ir tuo besididžiuojanti šalis, kuri netoleruos visuomenei pavojingo elgesio“, – sako V. Sinica.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas registravęs parlamentaras. Jo teigimu, Lietuva kol kas išvengė masinę migraciją kai kuriose Europos valstybėse lydėjusio nusikalstamumo augimo, tačiau tam, anot jo, būtina veikti prevenciškai.
V. Sinica savo poziciją grindžia ir Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis – užsieniečių dalis įkalinimo įstaigose jau dabar beveik dvigubai viršija jų dalį bendroje šalies populiacijoje. Parlamentaro vertinimu, tai signalas, jog būtina aiškiai deklaruoti laikiniems gyventojams: teismo pripažintas nusikaltimas Lietuvoje reiškia ne tik bausmę, bet ir neišvengiamą deportaciją. Pataisose taip pat siūloma, kad tais atvejais, kai nusikaltęs užsienietis Lietuvoje dirbo, visas jo išsiuntimo išlaidas turėtų padengti jį įdarbinęs darbdavys.
Siūloma, kad ne visi migrantai galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose
Tuo tarpu sausio pabaigoje konservatoriai Seime ėmėsi inicijuoti pokyčius, kurie iš esmės paliestų migrantų dalyvavimą savivaldos rinkimuose Lietuvoje. Opozicinės TS-LKD atstovai pasiūlė keisti Konstituciją ir Rinkimų kodeksą, susiejant teisę balsuoti ir kandidatuoti savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose su valstybių priklausymu europinei ir transatlantinei erdvei.
Praktikoje tai reikštų, kad nuolat Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, pirmiausia Rusijos ir Baltarusijos, nebegalėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose.
Pataisų iniciatoriai teigia, jog dabartinis migrantų balsavimo savivaldos lygmeniu modelis buvo sukurtas kitokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis ir nebeatitinka šiandienos saugumo realijų. Jų vertinimu, augant trečiųjų šalių piliečių skaičiui, jų balsai ateityje galėtų turėti realią įtaką savivaldybių politiniams sprendimams.
Migracijos departamento duomenimis, 2025 metų pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. užsieniečių, iš kurių didžiausias bendruomenes sudarė Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai.
Migracija ES: Komisija siūlo griežtesnę grąžinimų politiką
Europos Komisija pristatė naują penkerių metų migracijos strategiją, kuria siekiama griežčiau kontroliuoti nelegalią migraciją ir padidinti neteisėtai ES teritorijoje esančių migrantų grąžinimų skaičių. Strategija apima tiek prieglobsčio ir migracijos valdymo kryptį, tiek pirmąją išsamią ES vizų politiką, numatančią vizų sistemos pertvarką.
Komisija pabrėžia, kad prioritetas – sumažinti nelegalių atvykimų skaičių ir išlaikyti jį žemame lygyje, nors „Frontex“ duomenys rodo, jog 2025 metais neteisėtų sienos kirtimų jau sumažėjo 26 proc. iki maždaug 178 tūkst. atvejų. Vis dėlto migracija išlieka viena jautriausių politinių temų daugelyje ES valstybių.
Vienas pagrindinių strategijos akcentų – griežtesnė grąžinimų politika ir aktyvesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Europos Komisija ketina naudoti vizų politiką kaip spaudimo ir paskatų priemonę: šalims, kurios atsisakys priimti atgal savo piliečius, gali būti taikomi vizų apribojimai, o bendradarbiaujančioms – palengvinimai, ypač kvalifikuotiems darbuotojams ir studentams.
Šie planai jau sulaukė žmogaus teisių organizacijų kritikos dėl galimos priklausomybės nuo trečiųjų šalių, tačiau Komisija tikina, kad visos priemonės bus įgyvendinamos laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų.
