Europos Komisija pristatė penkerių metų migracijos strategiją, orientuotą į nelegalių atvykimų mažinimą
Europos Sąjunga ketvirtadienį pristatė naują penkerių metų migracijos strategiją, kuria siekiama pertvarkyti vizų sistemą ir padidinti neteisėtai ES teritorijoje esančių migrantų deportacijų skaičių. Strategiją parengė Europos Komisija, ją sudaro du pagrindiniai dokumentai – Prieglobsčio ir migracijos valdymo strategija bei nauja ES vizų strategija.[1]
Pasak Komisijos, prioritetas yra sumažinti nelegalių atvykimų skaičių ir išlaikyti jį žemame lygyje. Ši kryptis pristatoma tuo metu, kai, remiantis ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, neteisėtų sienos kirtimų skaičius 2025 metais sumažėjo 26 proc. ir siekė apie 178 tūkst. atvejų.
Nepaisant šio mažėjimo, politinis spaudimas valstybėse narėse išlieka didelis, o migracijos tema toliau formuoja vidaus politines diskusijas daugelyje ES šalių.
Komisija siekia stiprinti migrantų grąžinimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis
Vienas iš pagrindinių strategijos akcentų – griežtesnis požiūris į migrantų, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis ar leidimas gyventi, grąžinimą į kilmės šalis. Europos Komisija pabrėžia, kad grąžinimų skaičiaus didinimas yra būtinas siekiant išlaikyti sistemos patikimumą.[2]
„Prioritetas aiškus: sumažinti nelegalių atvykėlių skaičių ir išlaikyti jį mažesnį“, – pareiškė ES vidaus reikalų ir migracijos komisaras Magnusas Brunneris.
Strategijoje taip pat numatoma vadinamosios „migracijos diplomatijos“ stiprinimas. ES sieks aktyviau įtraukti trečiąsias šalis, kad jos padėtų stabdyti neteisėtą migraciją ir priimtų atgal savo piliečius, neturinčius teisės pasilikti Bendrijoje. Komisija nurodo, kad tai bus daroma naudojant įvairius politinius ir ekonominius svertus.
Vizų politika numatoma kaip spaudimo ir paskatų priemonė
Kartu su migracijos strategija pristatyta ir pirmoji išsami ES vizų strategija. Jos tikslas – naudoti vizų politiką kaip diplomatinę priemonę, siekiant ES saugumo, ekonominių ir politinių interesų.
Pagal siūlomus pakeitimus, šalims, kurios atsisako bendradarbiauti grąžinant savo piliečius, galėtų būti taikomi vizų išdavimo apribojimai ar sustabdymas. Tuo pat metu numatoma supaprastinti procedūras kvalifikuotiems darbuotojams, studentams ir verslui, siekiant pritraukti talentus.
Komisija taip pat planuoja iki 2028 metų visiškai skaitmenizuoti vizų išdavimo procesus. Šiemet turėtų pradėti veikti ir ETIAS sistema, skirta vizų nereikalaujantiems keliautojams, siekiant išankstinio saugumo patikrinimo.
Siūlomos priemonės sulaukė kritikos iš žmogaus teisių organizacijų. „Amnesty International“ atstovai teigia, kad ES strategija gali didinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių, kuriose žmogaus teisių apsauga nėra užtikrinama.
„Tai tik padidina jos priklausomybę nuo trečiųjų šalių valdant migraciją ir padaro ją bet kokių teisių pažeidimų, kurie gali atsirasti, bendrininke“, – sakė „Amnesty International“ atstovė Olivia Sundberg Diez.
Europos Komisija savo ruožtu tvirtina, kad visos priemonės bus įgyvendinamos laikantis ES pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų. Institucijos pabrėžia, jog strategija siekia suderinti saugumo, ekonomikos ir humanitarinius tikslus, tačiau detalių, kaip tai bus daroma praktikoje, kol kas pateikiama nedaug.
Europos Parlamentas dar svarstys teisinius pasiūlymus
Šiuo metu Europos Parlamentas nagrinėja Europos Komisijos pateiktus teisinius pasiūlymus, įskaitant galimybę steigti vadinamuosius „grąžinimo centrus“ už ES ribų. Ši iniciatyva taip pat sukėlė diskusijų dėl galimų teisinių ir politinių pasekmių.
Komisija nurodo, kad reformos planas bus detalizuotas ir oficialiai pateiktas iki šių metų pabaigos. Kol kas lieka neaišku, kaip greitai siūlomi pokyčiai galėtų būti įgyvendinti ir kokį realų poveikį jie turės migracijos srautams.
Ankstesnė patirtis rodo, kad migracijos politikos sprendimai ES dažnai susiduria su politiniais nesutarimais tarp valstybių narių, todėl galutinė reformų apimtis ir kryptis dar gali keistis.
