Konservatoriai siūlo riboti trečiųjų šalių piliečių balsavimą savivaldos rinkimuose
Diskusija dėl savivaldos rinkimų taisyklių Lietuvoje įgavo politinį svorį po to, kai opoziciniai konservatoriai pasiūlė keisti Konstituciją ir Rinkimų kodeksą, susiejant teisę balsuoti ir būti išrinktiems su valstybių priklausymu europinei ir transatlantinei erdvei. Siūlymo esmė – apriboti nuolat Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių, pirmiausia Rusijos ir Baltarusijos, piliečių dalyvavimą savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Konservatoriai argumentuoja, kad dabartinis teisinis reguliavimas nebeatitinka pasikeitusio geopolitinio konteksto ir ilgainiui gali sukelti rizikų nacionaliniam saugumui, ypač didžiuosiuose miestuose, kur koncentruojasi didžioji dalis užsieniečių[1].
Pataisų iniciatoriai remiasi Valstybės saugumo departamento vertinimais, jog autoritariniai režimai aktyviai naudoja diasporas politinei įtakai daryti, ir pabrėžia augančius nuolatinių gyventojų iš trečiųjų šalių skaičius. Pagal siūlomą modelį savivaldos rinkimuose galėtų dalyvauti Lietuvos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai iš Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės bei kitų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę.
Konservatorių vertinimu, jei migracijos tendencijos išliks, ateityje užsieniečių balsai kai kuriose savivaldybėse galėtų turėti apčiuopiamą įtaką rinkimų rezultatams.
Pasiūlymo vertinimai – įvairūs
Vis dėlto siūlymas nėra sutinkamas vienareikšmiškai. Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė abejoja, ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai kelia realią grėsmę, primindama, kad jie privalo išlaikyti Konstitucijos ir lietuvių kalbos egzaminus, o migracijos procesus nuolat vertina saugumo institucijos.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas taip pat ragina diskutuoti, bet pabrėžia integracijos svarbą ir abejoja, ar dabartinis trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas savivaldos rinkimuose galėtų iš esmės paveikti jų baigtį. Jo teigimu, politinis sprendimas turės balansuoti tarp saugumo interesų ir siekio neatskirti žmonių, kuriuos Lietuva jau yra priėmusi gyventi ir integruotis.
Estijos pavyzdys: trečiųjų šalių piliečiams užvertos durys į savivaldos rinkimus
Estijos sprendimas po Rusijos karo prieš Ukrainą atimti savivaldos rinkimų teisę iš visų Europos Sąjungos pilietybės neturinčių rezidentų tapo pagrindiniu konservatorių argumentu, siūlant keisti Lietuvos Konstituciją. Opoziciniai TS-LKD atstovai teigia, kad Estija, iš rinkimų proceso eliminavusi apie 130 tūkst. gyventojų, taip „įsidėjo saugiklį“ nacionaliniam saugumui, ir šis modelis veikia[2].
Lietuvoje siūlomos pataisos būtų švelnesnės – savivaldos rinkimuose galėtų dalyvauti ES, NATO, Europos ekonominės erdvės ir EBPO valstybių piliečiai, tačiau nuolat Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių, daugiausia Rusijos ir Baltarusijos, piliečiai nebegalėtų nei balsuoti, nei kandidatuoti. Konservatorių teigimu, augant tokių gyventojų skaičiui, jų politinė įtaka savivaldos lygmeniu gali didėti, todėl pokyčiai esą būtini dar prieš kitų metų pavasarį vyksiančius rinkimus.
Migracijos statistika: ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai Lietuvoje vis dar sudaro didžiausią užsieniečių dalį
Remiantis Migracijos departamento prie VRM paskelbta 2025 m. gruodžio 1 d. statistine ataskaita, didžiausią užsienio piliečių bendruomenę Lietuvoje ir toliau sudaro Ukrainos piliečiai, tačiau jų skaičius pastaraisiais metais akivaizdžiai mažėja[3].
Jei 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 95 tūkst. Ukrainos piliečių, tai 2025 m. pabaigoje jų skaičius sumažėjo iki 79,5 tūkst. – tai siejama su dalies karo pabėgėlių grįžimu į Ukrainą ar persikėlimu į kitas ES šalis, nors ukrainiečiai išlieka didžiausia užsieniečių grupė šalyje.
Antroje vietoje pagal skaičių – Baltarusijos piliečiai, kurių bendruomenė per pastaruosius dvejus metus traukėsi dar ryškiau: nuo daugiau nei 62 tūkst. 2024 m. pradžioje iki maždaug 50,7 tūkst. 2025 m. gruodį.
Tuo metu Rusijos piliečių skaičius Lietuvoje mažėja nuosaikiau – nuo beveik 15,9 tūkst. 2024 m. pradžioje iki 13,8 tūkst. 2025 m. pabaigoje. Šie trys segmentai sudaro reikšmingą dalį visų užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje – iš viso jų 2025 m. pabaigoje buvo apie 208 tūkst.
ES Taryba atnaujino balsavimo taisykles ES piliečiams užsienyje
2025 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė direktyvą (ES) 2025/1788, kuria iš esmės atnaujinamos ir išplečiamos taisyklės, kaip Sąjungos piliečiai, gyvenantys kitoje valstybėje narėje ir neturintys jos pilietybės, gali naudotis savo teise balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose[4].
Naujoji direktyva pertvarko ankstesnę 1993 m. priimtą direktyvą ir aiškiai įtvirtina, kad tokios teisės turi būti suteiktos vienodomis sąlygomis tiek priimančiosios valstybės piliečiams, tiek kitų valstybių Sąjungos piliečiams, gyvenantiems toje valstybėje narėje. Siekiama užtikrinti, kad registracijos ir rinkėjų sąrašų sudarymo procedūros būtų vienodos ir nediskriminuotų dėl pilietybės, o Sąjungos piliečiai būtų įtraukti į rinkėjų sąrašus laiku prieš rinkimų dieną.
Direktyva taip pat numato, kad valstybės narės turi imtis priemonių, užkertančių kelią tam pačiam asmeniui balsuoti ar kandidatuoti daugiau nei vienoje valstybėje narėje tuo pačiuose Europos Parlamento rinkimuose, taip pat aiškiai reglamentuoja reikalavimus dėl rinkimų teisės sąlygų, įskaitant gyvenamosios vietos trukmės kriterijus ir reikalingų dokumentų pateikimą.
Pagrindinis direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingą, skaidrų ir vienodą Sąjungos piliečių politinių teisių įgyvendinimą visose ES valstybėse narėse, mažinant administracines kliūtis ir didinant rinkimų teisės prieinamumą bei dalyvavimą, tuo pačiu užtikrinant, kad taisyklės būtų aiškios ir teisiškai suderintos tarp valstybių narių.
