Nuolatiniai elektros, šilumos ir vandens tiekimo sutrikimai atskleidžia Ukrainos energetikos problemas
Šią žiemą elektros, šilumos ir vandens tiekimo sutrikimai Ukrainoje tapo kasdienybe net ir tomis dienomis, kai nefiksuojami tiesioginiai Rusijos smūgiai. Tai rodo ne pavienius incidentus, o sisteminę problemą – energetikos tinklas artėja prie ribos, kurią peržengus jis gali nebeatlaikyti net įprastų apkrovų.
Sutrikimai fiksuojami Kyjive, centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse. Elektros dingimas stabdo viešąjį transportą, nutrūksta vandens tiekimas, o šildymas tampa neprognozuojamas net didžiuosiuose miestuose.
Šaltiniai pažymi, kad elektros ir šilumos tiekimo problemos pasireiškė net be apšaudymų, o tai gali būti laikoma papildomu įrodymu, jog Ukrainos energetikos sistema po pastarųjų savaičių smūgių yra ant žlugimo ribos.
Tinklas trūkinėja nuo smūgių ir nuo įprastų žiemos sąlygų
Sausio mėnesį per vieną incidentą nutrūkęs aukštos įtampos kabelis paralyžiavo elektros tiekimą vakarinėje ir centrinėje Ukrainos dalyje. Dėl to buvo sustabdytas Kyjivo metro, o gyventojai liko be elektros ir šilumos per patį speigą.
Svarbu tai, kad šį kartą avariją sukėlė ne raketų ar dronų smūgiai, o ant laidų susikaupęs ledas – reiškinys, kuris Ukrainoje ir Moldovoje nėra neįprastas. Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis pripažino, kad būtent tai sukėlė grandininį elektros tinklo atsijungimą.
Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad nesugebėjimas susidoroti su tokiais įprastais iššūkiais rodo ne pavienę nesėkmę, o išsekusią sistemą. Po beveik ketverių metų nuolatinių smūgių Ukrainos elektros tinklo operatorius „Ukrenergo“ veikia kritinėmis sąlygomis, kai kiekvienas papildomas sutrikimas gali sukelti didelio masto pasekmes.
Pasak Ukrainos pareigūnų, vien sausį Rusija panaudojo daugiau nei 6 000 atakos dronų, apie 5 500 valdomų aviacinių bombų ir 158 įvairių tipų raketas, kurių dalis buvo nukreipta būtent į energetikos infrastruktūrą.
Šildymas tampa silpniausia grandimi didmiesčiuose ir rytuose
Be elektros tinklų, vis dažniau taikiniu tampa ir kombinuotos šilumos bei elektros jėgainės. Tai ypač jautri infrastruktūra Rytų Europoje, kur šiluma centralizuotai tiekiama į daugiabučius.
Sausį Kyjivas neteko vienos tokios jėgainės visam laikui, o tūkstančiai gyventojų liko be šildymo kelioms savaitėms. Panaši padėtis fiksuojama Dnipre, Sumų ir Charkivo regionuose, kur pakartotiniai smūgiai trikdo šilumos tiekimą per pačius šalčiausius laikotarpius.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko viešai pripažino situacijos rimtumą ir sausio pradžioje paragino gyventojus, turinčius galimybę, laikinai išvykti iš sostinės. Vėliau miesto valdžia nurodė, kad miestą paliko apie 600 000 žmonių – maždaug penktadalis prieškarinio gyventojų skaičiaus.
Ukrainos premjerė Julija Svyrydenko paskelbė, kad šalyje bus paskelbta nepaprastoji padėtis energetikos sektoriuje. Ji taip pat patvirtino, jog Kyjive ir kituose miestuose įrengiami tūkstančiai vadinamųjų „nepalaužiamumo punktų“, kuriuose žmonės gali sušilti, pasikrauti įrenginius ir gauti karšto maisto.
Europa didina paramą, bet sistema išlieka trapi
Siekdama išlaikyti elektros tiekimą, Ukraina vis labiau remiasi elektros importu iš Europos Sąjungos. Importo apimtys auga ir dažnai viršija ankstesnes technines ribas, nors turimos jungtys su ES dar nėra išnaudojamos maksimaliai.
Vokietija neseniai perdavė Kyjivui dvi kombinuotas šilumos ir elektros jėgaines, kurios, pasak Berlyno, aprūpins energija dešimtis tūkstančių žmonių, ligonines, mokyklas ir administracinius pastatus. Kitos ES šalys siunčia generatorius, atsargines dalis ir finansinę paramą infrastruktūros remontui.
Tačiau ekspertai atvirai pripažįsta, kad net ir augant paramai energetikos sistema lieka itin pažeidžiama. Analitikų teigimu, jei dabartinis smūgių tempas išliks, panašūs plataus masto elektros sutrikimai gali kartotis vis dažniau, o visos šalies elektros tiekimo nutrūkimas nebėra teorinė galimybė.
Tuo pat metu Europa susiduria su nuovargiu nuo nuolat augančių finansinių ir energetinių įsipareigojimų. Parama Ukrainai tęsiasi, tačiau realybė vietoje rodo, kad net didėjant importui ir pagalbai, energetikos sistema vis dar balansuoja ties riba, o jos stabilumas priklauso nuo daugybės veiksnių, kurių neįmanoma visiškai kontroliuoti.
