VRM siūlo supaprastinti leidimų Lietuvos piliečiams tarnauti kitų valstybių tarnyboje išdavimo tvarką
Vidaus reikalų ministerija siūlo keisti Pilietybės įstatymą, siekdama supaprastinti leidimų Lietuvos piliečiams tarnauti kitų valstybių tarnyboje išdavimo tvarką ir aiškiau apibrėžti pilietybės netekimo atvejus. Pakeitimais siekiama suderinti asmenų galimybes tarnauti užsienyje su valstybės saugumo interesų apsauga.
Pagal siūlomą modelį, leidimų išdavimas būtų centralizuotas – sprendimus priimtų vidaus reikalų arba krašto apsaugos ministras, o prašymai būtų teikiami per Migracijos departamentą, taikant vieno langelio principą. Ministerija tikisi, kad tai leistų greičiau įvertinti galimas rizikas, susijusias su tarnyba užsienio institucijose ar užsienio valstybių kariuomenėse, kai asmuo prisiekia kitai valstybei[1].
Įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietis, tarnavęs ar tarnaujantis kitos valstybės tarnyboje be reikiamo leidimo, galėtų netekti Lietuvos pilietybės, tačiau sprendimas nebūtų priimamas automatiškai. Kiekvienu atveju būtų vertinama, ar tokia tarnyba kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams.
Be to, siūloma detaliau reglamentuoti pilietybės klausimų nagrinėjimo procedūras, nustatyti aiškius terminus ir kriterijus, siekiant didesnio skaidrumo ir užkirsti kelią nepagrįstiems daugybinės pilietybės atvejams.
Pakeitimai dar turės būti svarstomi Vyriausybėje ir Seime.
Teisininkas Alvis Mozeris: siūlomi pakeitimai galėtų sumažinti viešumą ir palengvinti tarnybą užsienio kariuomenėse
Siūlomus Pilietybės įstatymo pakeitimus 77.lt pakomentavo teisininkas Alvis Mozeris. Vertindamas siūlomus pakeitimus, jis atkreipė dėmesį į tai, kad praktikoje leidimų tarnauti kitos valstybės tarnyboje išduodama palyginti nedaug.
„Per praėjusius metus Vyriausybė išdavė apie 20 leidimų Lietuvos Respublikos piliečiams tarnauti kitų valstybių kariuomenėje. Iš to aš darau išvadą – toks mano pamąstymas, toks pasamprotavimas – kad Vyriausybei tai nėra tokia didelė našta. Tai nėra toks didelis skaičius besikreipiančiųjų asmenų, norinčių tarnauti kitos valstybės karinėse struktūrose. Vadinasi, poreikio keisti tvarką, motyvuojant tuo, kad Vyriausybė yra labai apkraunama ir kad tai esą perteklinė funkcija Vyriausybei kaip kolegialiam organui, toks motyvas manęs neįtikintų“, – teigė A. Mozeris.
Jo teigimu, kur kas svarbesnis yra sprendimų skaidrumo ir viešumo klausimas. Šiuo metu leidimai išduodami Vyriausybės lygmeniu, o pats procesas yra viešas ir visuomenei matomas.
„Vyriausybės posėdžiai pagal Vyriausybės įstatymą privalo būti transliuojami viešai, jų medžiaga yra vieša, ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi galimybę su ja susipažinti. Perdavus šią funkciją ministerijoms, visas procesas jau nebebus toks viešas ir matomas“, – sakė teisininkas.
Kalbėdamas apie siūlomų pakeitimų esmę, A. Mozeris atkreipė dėmesį, kad jie keistų iki šiol galiojusią tvarką, pagal kurią Vyriausybės leidimas reikalingas visais atvejais, kai Lietuvos pilietis nori tarnauti kitos valstybės tarnyboje – tiek statutinėje, tiek karinėje.
„Šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme yra numatyta, kad kitos valstybės tarnyba apima ir statutinę, ir karo tarnybą, ir visais atvejais reikia Vyriausybės leidimo. Tuo tarpu pakeitimais siūloma, kad Krašto apsaugos ministro leidimas būtų reikalingas tik tuo atveju, jeigu kita valstybė reikalautų pilietybės arba priesaikos. Vadinasi, atsiveria didesnė galimybė paprasčiau tarnauti, pavyzdžiui, savanoriškose karo pajėgose, kurios yra tos valstybės kariuomenės dalis, be leidimo“, – aiškino jis.
Teisininko teigimu, toks tvarkos liberalizavimas kelia klausimų nacionalinio saugumo kontekste.
„Kyla klausimas, kaip tai derės su mūsų nacionaliniu saugumu, ir manau, kad šie pakeitimai yra viena iš plano sudedamųjų dalių, siekiant įteisinti ir legalizuoti situaciją, susijusią su Lietuvos piliečiais, tarnaujančiais Ukrainos ginkluotose pajėgose“, – pateikė savo nuomonę A. Mozeris.
Tarnyba užsienio kariuomenėse be leidimo gali kainuoti Lietuvos pilietybę
Panašūs klausimai viešajame diskurse aptariami jau ne vienus metus. Lietuvos įstatymai numato, kad Lietuvos pilietis, be Vyriausybės leidimo tarnavęs kitos valstybės kariuomenėje ar kitoje statutinėje tarnyboje, gali netekti Lietuvos pilietybės – net ir tuo atveju, jei tai vienintelė jo pilietybė.
Ši nuostata galioja nuo 2013 metų, kai Lietuva, ratifikuodama Jungtinių Tautų konvenciją, pasiliko išimtį dėl tarnybos užsienio valstybėse. Kitos valstybės tarnyba apima ne tik karinę tarnybą, bet ir darbą statutinėse institucijose, o tarnyba NATO ar Europos Sąjungos valstybėse leidžiama tik gavus Vidaus reikalų ministerijos leidimą.
Gyvenimas užsienyje nuo pareigų Lietuvos valstybei neatleidžia – pilnametystės sulaukę Lietuvos piliečiai gali būti šaukiami atlikti privalomąją karo tarnybą nepriklausomai nuo to, kiek laiko gyvena svetur. Neatvykus atlikti tarnybos, asmuo gali būti paskelbtas ieškomu, o grįžus į Lietuvą jam gali grėsti teisinės pasekmės. Net ir dvigubos pilietybės atveju karinė prievolė Lietuvoje išlieka.
Kokiais atvejais galima netekti Lietuvos pilietybės?
Remiantis Migracijos departamento pateikiama informacija, pilietybės galima netekti esant šioms sąlygoms[2]:
- Savanoriškai atsisakius pilietybės
Asmuo pats pateikia prašymą atsisakyti Lietuvos pilietybės. Pilietybė laikoma netekta nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. - Įgijus kitos valstybės pilietybę
Lietuvos pilietis netenka Lietuvos pilietybės nuo tos dienos, kai įgyja kitos valstybės pilietybę, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, kai dviguba pilietybė leidžiama (pvz., gimimu ar istoriniais pagrindais). - Tarnaujant kitos valstybės tarnyboje be leidimo
Pilietybė gali būti prarasta, jei asmuo be Lietuvos Vyriausybės leidimo tarnauja kitos valstybės kariuomenėje ar kitoje statutinėje tarnyboje. Tai apima ne tik karinę tarnybą, bet ir kitą tarnybą užsienio valstybių struktūrose. - Pilietybę įgijus apgaulės ar suklastotų dokumentų pagrindu
Jeigu nustatoma, kad pilietybė buvo suteikta pateikus melagingus duomenis ar suklastotus dokumentus, sprendimas dėl pilietybės gali būti panaikintas. - Nustačius, kad pilietybė suteikta neteisėtai
Pilietybė gali būti panaikinta, jei vėliau paaiškėja, kad sprendimas ją suteikti buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus arba asmuo neatitiko įstatyme nustatytų sąlygų. - Tarptautinių sutarčių pagrindu
Pilietybės netekimas galimas ir tais atvejais, kai tai numatyta tarptautinėse sutartyse, kurių šalimi yra Lietuva.
Tuo tarpu pagal Migracijos departamento pateikiamą oficialią informaciją, asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo nėra nagrinėjamas, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių[3]:
- Asmuo yra įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už nusikalstamą veiką, arba jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir dar neįvykdytas teismo nuosprendis.
- Lietuvoje paskelbus mobilizaciją, asmuo yra karinės prievolės subjektas arba civilinio mobilizacinio personalo rezervo narys – tokiu atveju prašymas negali būti nagrinėjamas iki mobilizacijos ar demobilizacijos pabaigos.
- Atsisakius Lietuvos pilietybės asmuo taptų asmeniu be pilietybės, t. y. jis neturi kitos valstybės pilietybės ir nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių garantiją ją įgyti.
