Tarnaujant svetur rizikuojama likti be Lietuvos pilietybės
Lietuva ypatingai saugo savo potencialius karius – tiesa, ne stengiasi suteikti geriausias sąlygas tarnavimui, bet kontroliuoja, kad šie be vyriausybės leidimo nesugalvotų to daryti kitoje šalyje. Antraip gresia Lietuvos pilietybės netekimas.
2013 m. Lietuva, ratifikavusi Jungtinių Tautų konvenciją, pasiliko išimtį, numatančią, kad jei asmuo tarnavo kitos šalies kariuomenėje be Lietuvos Vyriausybės leidimo, tokiu atveju sudaroma prielaida jam netekti pilietybės, net jeigu ši jam vienintelė.
Ir tam, pasirodo, nė nebūtina tarnauti pačioje kariuomenėje apsirėdžius karine uniforma, mat užtenka, kad be mūsų Vyriausybės žinios asmuo, emigravęs svetur, atliktų ir kitokią statutinę tarnybą – pavyzdžiui, dirbtų vietinių pirkimų skyriuje[1].
Gyvenimas užsienyje – ne priežastis ignoruoti Tėviškės šauksmą
Gyvenantys užsienio valstybėse ir vis dar turintys Lietuvos pilietybę, gali būti šaukiami tarnauti į Lietuvos kariuomenę, jei yra sulaukę pilnametystės, išskyrus neveiksnius asmenis, neįgaliuosius, pripažintus netinkamais dėl savo sveikatos būklės, perkeltus į dimisiją bei moteris, jei šios savo noru raštu neišreiškė valios tapti karo prievolininkėmis[2].
Taigi, nepriklausomai nuo to, kad galbūt gyvenate kitoje šalyje jau dešimtmetį ir grįžti į Lietuvą nežadate, bet pilietybės vis dar neišsižadėjote ir esate sveikas it ridikas – jei neatvyksite tarnauti, kai jus pašauks, jums grės tapti „paieškomu“, o surastas galėsite būti net oro uoste, grįždamas į tą pačią Tėvynę.
„Pilietis, norintis atlikti karo tarnybą užsienio valstybėje, gali tai padaryti NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse gavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leidimą. Be jo gali iškilti rizika netekti Lietuvos Respublikos pilietybės.“ – nurodoma kariams skirtame puslapyje[4].
Šiemet surengus referendumą dėl galimybės įgyti dvigubą pilietybę, taip pat aktyviai buvo svarstytas klausimas, susijęs su tarnybos atlikimu, jei asmuo turi dviejų valstybių pilietybes – kaip tokiu atveju abiem vienu metu tektų atlikti karinę pareigą?
Štai Lietuvoje net ir esant dvigubos pilietybės atvejui, nuo karinės tarnybos asmuo atleidžiamas nebūtų, mat dviguba pilietybė nepanaikinanti LR piliečio pareigų.
Pareiga Tėvynei daug svarbesnė už skolą kreditoriams
Taigi dar klausimas, ar gausite Vyriausybės leidimą, net jei ir pateiksite tokį prašymą tarnauti svetur. Pavyzdžiui, sudarant šauktinių sąrašus, visiškai niekam neįdomu, kad atlikdamas tarnybą neturėsite už ką padengti turimų įsipareigojimų bankui.
Todėl, kaip nurodoma, svarstant galimybes dėl šios priežasties netarnauti, derėtų įsivertinti galimas tokių sprendimų pasekmes[4].
Nepaisant to, nors LR įstatymai ir numato, kad darbdavys negali atleisti asmens iš darbo jo privalomosios karo tarnybos metu, šis įstatymas taip pat neįpareigoja ir net negali įpareigoti kitose valstybėse esančių darbdavių tą daryti. Taigi, jei į Tėvynę sugrįžote išgirdę šios šauksmą, gali būti, kad teks čia pasilikti jau ilgam.
Kad Lietuvai šiuo metu itin svarbu suformuoti karių savanorių rezervus, rodo ir šiuo metu leidžiama kartelė – pavyzdžiui, jaunuoliams siūloma visas ligas gydytis tiesiog atėjus tarnauti. Net ir depresiją – net jei nuo jos gydytis tektų ir su pistoletu (šiuo metu vis dar galioja ribojimas, kad į tarnybą galima sugrįžti po 5 metų po tokios diagnozės).
Ir, žinoma, kaipgi be svarstymų šaukti ir moteris ar jau garsiais tapę siūlymai neleisti jaunuoliams stoti į universitetus tol, kol nebus atlikta privalomoji karo tarnyba…
Iškeltas Rusijoje tarnavusių lietuvių klausimas
Tuo tarpu 2022 metais Ukrainoje prasidėjus karui, į Rusijos pusę stojo ne vienas lietuvių karininkas. Ir tik dabar, t. y., po daugiau nei dviejų metų šis klausimas buvo iškeltas į viešumą, o šalyje veikiantis Saugumo departamentas informacija apie šiuos asmenis nelinkęs dalintis, tik neatmetama, kad tokių karių, tarnaujančių Rusijos pusėje, gali būti ne vienas ir ne du[5].
Buvęs krašto apsaugos ministras, dabartinis seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas teigė, kad identifikavus tokius asmenis, būtų galima pradėti vykdyti tam tikrus tyrimus, kadangi Lietuva yra įsipareigojusi Ukrainai tirti karo nusikaltimus, kurie buvo vykdomi jos teritorijoje.
Kol kas viešai pasirodžiusi informacija tik apie vieną rusų pusėje kariaujantį lietuvį – Kęstutį Kvietkų, pravarde Kyzelis. Žinoma ir tai, kad Rusijos pusėn stojo ir vienas buvęs Kauno policininkas.
