Politikų pozicijos išsiskyrė: ar Epsteino dokumentai turėtų būti valstybės institucijų klausimas?
Jeffrey Epsteino bylos dokumentų paviešinimas Lietuvoje išprovokavo ne vieningą, o fragmentuotą politinę reakciją. Viena politikų dalis ragina šią temą vertinti itin atsargiai ir nematyti joje pagrindo valstybės institucijų veiksmams, kita – įžvelgia galimus sunkių nusikaltimų požymius ir kalba apie pareigą reaguoti.
Šis susiskaldymas ypač ryškus vertinant, ar paviešinta informacija apskritai turėtų pereiti iš viešosios erdvės į teisėsaugos darbotvarkę[1].
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė laikosi pozicijos, kad politinė valdžia neturėtų formuoti nei spaudimo, nei išankstinių vertinimų. Jos teigimu, sprendimas, ar reikalingi procesiniai veiksmai, priklauso tik teisėsaugai.
„Aš tikrai pasitikiu teisėsauga ir labai tikiuosi, kad jie rimtai įvertins ir padarys savo sprendimą – reikia pradėti tyrimą ar ne. Tikrai noriu išlaikyti jų (teisėsaugos pareigūnų – ELTA) nepriklausomumą ir teisę patiems vertinti ir spręsti“, – sakė I. Ruginienė.
I. Ruginienė nemato reikalo spausti teisėsaugos dėl tyrimo Epsteino byloje. Viktoriia Chorna / Seimo kanceliarijos nuotrauka
Gaižauskas: absoliučiai niekinė istorija
Dar griežtesnę laikyseną demonstruoja Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas. Jo vertinimu, ši tema apskritai neturėtų būti laikoma reikšminga.
„Mano vertinimu, tai absoliučiai niekinė istorija“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
Politikas teigia matantis ne realią problemą, o bandymą emociniais pavyzdžiais nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų politinių klausimų, ir perspėja, kad teisėsaugos įsitraukimas, jo manymu, reikštų „valstybės degradavimą“.
D. Gaižauskas įsitikinęs, kad Epsteino failai – visiškai dėmesio neverta tema. Ilona Šilenkova / Seimo kanceliarijos nuotrauka
Gailius ragina vertinti informaciją baudžiamosios teisės požiūriu
Priešingą kryptį siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius. Jis teigia, kad paviešintos informacijos negalima nurašyti kaip triukšmo vien dėl jos nepatogumo ar politinio konteksto.
„Pasakysiu aiškiai, trumpai ir atsakingai: tai, ką matau, gali turėti prekybos žmonėmis požymių“, – Eltai sakė V. Gailius.
Jo nuomone, šiuo atveju klausimas turėtų būti sprendžiamas ne politinių interpretacijų, o Baudžiamojo kodekso rėmuose. Politikas pabrėžia, kad būtent prokuratūra privalo įvertinti, ar viešai paskelbtuose duomenyse nėra nusikalstamų veikų sudėties, ir, jei reikia, priimti procesinius sprendimus, bendradarbiaujant su tarptautinėmis institucijomis.
Milijonuose Epsteino bylos dokumentų – šimtai Lietuvos paminėjimų ir konkretūs ryšiai
JAV Teisingumo departamentui paviešinus daugiau nei tris milijonus Jeffrey Epsteino bylos dokumentų, juose aiškiai matomas ir Lietuvos kontekstas. Failuose šimtus kartų minimi lietuviški moterų vardai, jų nuotraukos, skrydžių planavimas ir asmeninis susirašinėjimas su Epsteinu.
Laiškuose kalbama apie jaunų moterų keliones iš Vilniaus į Paryžių ar JAV, pateikiami komentarai apie jų amžių, išvaizdą ir asmenines savybes, o kai kuriais atvejais jos įtrauktos į europiečių merginų sąrašus su skaitiniais įvertinimais. Dalis susirašinėjimo atskleidžia ir socialinį foną – nusivylimą gyvenimu Lietuvoje, menkas galimybes kultūros srityje bei norą išvykti, kas, prokurorų vertinimu, sudarė sąlygas išnaudojimui.
Dokumentuose taip pat fiksuojami Epsteino ryšiai su Lietuvoje veikiančiais asmenimis ir organizacijomis – minimi finansiniai pervedimai kultūriniams projektams, ryšiai su „Baleto teatro“ vadovu Valdu Petreikiu, o jo žmonai Simonai Petreikei testamente buvo palikta 3 mln. JAV dolerių. Paviešintas ir detalesnis susirašinėjimas su Lietuvos smuikininke Justina Auškelyte, kuriame derinti konkretūs skrydžiai ir atvykimas, rodant realiai organizuotus susitikimus.
Tuo pat metu anoniminiai teiginiai apie garsaus lietuvių modelio pavardės paminėjimą dokumentuose nepasitvirtino. Lietuvos epizodai papildo platesnį tarptautinį vaizdą apie tinklą, kurį, prokurorų teigimu, Epsteinas kūrė daugelį metų iki mirties 2019-aisiais.